niū́roti, -o (-oja), -ojo. niūróti, -ója -ójo.
1. būti paniurusiam: Ans niū́ro, t. y. nerokuojas, rūstą veidą rodo, į žemę panėręs akis turia. Jurgis vėl pamaži pradėjo tylėti ir niūroti. Ko niū́rai, lyg žemes pardavęs?! Kelias dienas taip niū́ros niū́ros nė žodžio neištardamas. Ir niū́ros susitraukęs. Kažin ar ans serga: parejo, niū́rojo niū́rojo, nevalgė nė pietų, ir, nieko nepasakęs, vėl išejo. Neniūrók, kalbėk ką! Niūrai, ba kaltas. Ko čia niū́roji pri stalo, eik gulti į lovą!
2. būti apniukus, apsitraukus debesimis: Niū́ro [ja] niū́ro [ja],
o nelyna. Tokia tyla, toksai įtempimas niūrojo kambariuose.
3. niūriai dunksoti: Čia vėl niūro bokštas, sunkus, mūrinis. Juodas pilies profilis niūrojo danguje.
4. įsigilinus ką daryti, veikti: Niūro ir niūro [knygose]. Perdien niū́roja ir niū́roja (rašo, skaito) .
išniū́roti. išbūti apsiniaukus: Šiandieną gal išniū́roti, galia nelyti.
paniū́roti. pabūti paniurusiam: Jis įejęs paniū́rojo, pamurksojo ir paniū́rojęs išejo nieko nesakęs.
užsiniū́roti užsigalvoti, užsimąstyti: Bernas su glėbiu šieno užsiniū́rojęs, užuot tvartan, atejo pirkion.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.