išnok|ti, išnoksta, išnoko
1. subręsti (apie vaisius, grūdus): išnoko kriaušės.
2. prk. tarm. susenti: Jau išnokęs senukas. išnokimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.