išnorėti

norė́ti, nóri (nória), -ė́jo.

1. jausti norą, geisti: Kūdikis nór valgyti. Karvė bliauna, gal ėsti nória? Aš miego nóriu. Alaus benorį̃s. Nei aš noriu tavo turtų, nei tavęs. Oi, berneli dobilėli, kodėl neatjoji: ar neturi bėro žirgo, ar manęs nenori? Oi, tu negerki šito vynelio, bo aš nenóriu seno našlelio. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų. Katė šlaistos – nora paglostoma. Svečias neita numie – nora pavaišinamas. Karvė buliaus nóri. Kap nóri sau, tep tegyvena. Ar nenorėjota man dar ko liepti? Jegu negerai padarei, ir eik sau kur nóri. Jūs man nieko nepadarysit, skųskit kur nóriat. Tenenórie vaikai tei [p] gerai gyvent. Jau nebenorė́č tiek pergyvent. Rods, norėtų, kad galėtų. Kad norėtų, tai galėtų. Taikosi kavalierius, bet ji nelabai noriñt [i]. Nenori dešimtą [klasę] baigt, motka nori, kad ana pabaigtų dešims. Dabar Mažvydo raštai prieinami kiekvienam norinčiam. Sako, visus nórinčiuosius leis važiuot. Vaikščiojau lig nebnorėdamas. Reikėjo vaikščioti lig nebenorint. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti. Ko atjojai, bernužėli, tu nenorimasis?! Varnas – nenorimas, žalingas įnamys. Senele, be nenori paskaitoma? Iš to žodžio visiems ir nenórint juokas kilo. Mum vaitoti, mum dejuoti ir nenoriant reikia. Nenorė́damas, atspiromis eina. Numūse visi linksmi, tik gyvenk ir norė́k. Kava užbaltinta pastijolka: gerk ir norėk. Tokie smãgaus (smagūs, patogūs) batukai: nešiok ir norė́k. Lyja lietus kaip norėdamas (labai) , nu jau blogai bus šįmet su javais. Privargau kiek tik nori (labai) . Ir aš norėsiuogu (jeigu norėsiu), galiu juo būt teipajag. Nóriegu (jeigu nori), patirodysiu (tau parodysiu), jog tasai veikalas yr dvasios šventosios. Noritėgu, tad išleisiu karalių žydų: katro norite jumus išleidžiamo? Togdėl vis (tai), ką norėtumbite, idant darytų jums žmonės, darykite jiemus ir jūsjen teipag. Plaukydamas priplauks norėtop kraštop savo. Nesa kas gal būt didesnio, kas laimesnio ir labai norėtino ant anų gerybių amžinųjų. Juo turia, juo nória. Ko kas nori, tą tas randa. Akys nori, širdis nepriima. Kas nori mušt, randa ir lazdą. Gyvenam ne kaip norim, bet kaip galim. Ko norėjo, to ir gavo. Daug norėsi – mažai turėsi. Norįs kanduolą suvalgyti turi kietą nuolupą perkrimsti. Visos dienos nórinčios, tik ne visos turinčios. Čia norimas reikamą pritiko. Ko pats nenori, to kitam nedaryk. Ko sau nenori, ir kitam nelinkėk. Svetimo nenorėk, savo neapleisk. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi.
nenorimaĩ. Onutę neva rengė [ištekėti],
bet taip nenorimaĩ, kad negali. Atejo tas laikas, ir nórias valgyti. Kad karšta, tai nórias gertiej. Nesinória rytmetį to valgio, paskiau nórias. Ko nėr, to nóris. Gyvent gi nóris. Dabar ir senam nesnóri mirt. Iš džiaugsmo noris ir verkti, ir juoktis, ir šokti. Kažin kodėl šiandie teip miego nóriasi. Nesinóri man ton kumpanijon eit. Buvo dar pusė penktos, keltis ankstoka, bet ir miego nebesinorėjo. Taip liūdna buvo, kad net gyventi nesinorėjo. Darmai daryt nesnóris. Ans nóris pavožojamas, t. y. noria, kad jį pavožotų. Norisi žmogus išklausomas maldoje. Kad norėtųs, tai imtųs ir padarytųs. mėgti ką tinkamą: Miežis nora baisiai minkštos žemės. Batviniai menkiau nora taukų. Be patręšimo nei koks javas nenória augt. Vilnos nenoria tvilkomos (virinamos) .

2. turėti tikslą, ketinti, būti pasirengusiam, numačiusiam ką daryti: Nori sūnaus leisti mokslan. Ko norėjai sakyt? Nuo jo paties patyręs, kad jis nórįs su smaku kariauti. Norėjau eit, ė paskui susiturėjau. Laipink kiaulykštį į aruodą, jei nori, kad būtų riebus. Žodis užgintas nenorint išspruko man iš burnos. Iškeptą meduolį atšaldyti ir pjaustyti norimo didumo gabalėliais. Norėjo Christaus patepti, jamui garbę duoti. Senis jau noriąs parsikelt į miestą. Kas ją nórįs laimėt per pačią, turįs raitas an kalno užjotie. stengtis, pageidauti ką gauti, ko susilaukti: Žmonės daug kas nóri [paršiukų],
kap matai išims (išpirks) . Būk jos tėvs iš jo savo svodbai žyčijęs miežių, o ne mažumą ką, trijų ketvirčių norė́jo. Jug (juk) dienų norės (norės, kad dienas eitume). Viso pasaulio moterys nori taikos ir nenori karo. Ko jie iš tavęs nori? Čia daug nė nenorėk: šitas žmogelis pats mažo turto. Ta skrynė turia jau šimtą metų – benorėk kvietkų (nebereikia norėti, kad skrynios išgražinimai, gėlės dar būtų išlikusios) . Iš jaučio pieno nenorėk. Nenorėk aždegt ežero. Norėk, kad šuo bulves knistų! Baltą plauką visi šėnavo [ja],
ale niekas jo nenoria. Pigiai norėsi – brangiai mokėsi.

3. taisytis, pradėti (ką daryti): Nóri lyti. Man akis nori skaudėt, kai vis pri ugnei buvau. Jau prablindo naginių kulnys, noria kiurti. O, jau blusų nória atsirast. Seni marškiniai, nóra trūkinėti.
dir̃žo norė́ti už blogą elgesį būti vertam mušimo. Jonelis dir̃žo nóri.
nóri nenóri;
nórint nenórint;
nórįs nenórįs neatsižvelgiant į norą, norom nenorom: Nori nenori, o kas reikia, išpildyk. Nori nenori, o reikia siaubingoje šiaurėje baisiausiuose šalčiuose be namo, be pastogės žiemoti. Nórint nenórint reikia eiti dvaran. Nóriant nenóriant nuejo jis ant to kalno. Tatai ir priesakiai jo nórį nenórį ižpažįsta.
atnorė́ti

1. atgauti ką norimą: Vargu beatnorės jie. kuomet baudžiavą.

2. nustoti norėti. . Norėjo norėjo ir atsinorėjo. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis. Matyt, jūs jau atsinorėjot avilių. Pirmiaus aš labai norėjau dviračiu važinėti, bet dabar jau atsinorė́jau. Kai paragausi mano lazdos, atsinorės tau žmones kvailinti.
įnorė́ti. įgauti norą, imti norėti. . Valgyt tai jau insnorė́jau kaip šuva. Valgai gerai, kad neįsinorė́tum greit. Kai insnorėsi gert, tai tik paliepk abrūsėliui atsirišt, ir bus. Įsinorė́jo žiedą panešioti. Šuo kai įsinorės, tai ir keptą ridiką suės.
išnorė́ti. pasiekti ką norint: Išnorė́s pirtį – būs pirtis įsteigta. Žmoguo blogo neišnorėsi. O ką, ar ans neiškentėjo, neišnorė́jo?!
panorė́ti. pajusti norą: Mato juos. bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo. Visko ji gauna, ko tik panória. Panorė́jo dviračio – tėvas nupirko. Panorė́jo lašinių, užėdė ir susirgo. Nepanorėjo gyvent prie dukteriai. Pas sūnų nepanorėjo pasilikti, nors jis tebegyveno savo tėvo ūky. Ko tau širdis panorės, tik apsisuk ant vienos kojos, ir mes tau visko pristatysiam. Dievas vis sutvėrė, ką panorėjo. Meilingump ir panorimump žadėjimump. Ačiū Dievui, kad ji kito panorėjo ir už manęs netekėjo. Bene panorės vilkas ožkos nepjauti, o vien tik šienu gyventi?!. Jiem pasinorė́jo valgyti. Karalaitis pasinorė́jo gert. Sausas valagas nusbosta, pasnori ir viralo. Pamislija sau ir eina, kur tik pasinorėjo.
pérnorėti.

1. nustoti norėti: Karvė jaučio pérnorėjo.

2. labai įsinorėti: Valgyt tai gal jau pérnorėjai, vaikel? Kad tę norėt pérnorėt (kad ir kažin kaip norėtų) !
pranorė́ti. praleisti kurį laiką norint ko: Visą mėnesį pranorė́jau nueit, ir nebuvo kada.
prinorė́ti. pasiekti kokios nors naudos norėjimu: Ką jūs ma [n] gero prinorėjot? Merga, merga, duo ma [n] kleckelių, aš tau naktį gero prinorėsiu. Su vien tik norėjimu nieko neprinorė́si, reikia ir pasidarbuot.
sunorė́ti. visiems panorėti: Kap jau jo tę sunorė́jo (visi panorėjo, kad pasiliktų) !. Mudu susinorėjova ir susiėjova.
užnorė́ti. pajusti norą, panorėti: Valgyt užnóri. Ažnorė́jau kopūstų. Kaip užnorė́sit, tai galėsit pietuot. Kap ùžnori, tai ir padaro. Vienas ponas buvo paslėpęs [auksą],
o velnias užnorėjo iškasti. Ot tie septyni broliai ažnorė́jo ponais būti. Ko tik vaikas užsinóri, tą jam duoda – bus blogai! Gaspadorius, užsinorė́jęs valgyti, ieškojo duonos. Užsinorėjo Jonukui gerti. Užsinorė́jo susiženyt su ja. Atsirado piktų žmonių, kurie užsinorėjo pjauti nesėję. Užsinorėjo būt deivine. Priėdus kiaulė kviečių, užsinori ridikų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isnoreti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas norė́ti, nóri (nória), -ė́jo. 1. jausti norą, geisti: Kūdikis nór valgyti. Karvė bliauna, gal ėsti nória? Aš miego nóriu. Alaus benorį̃s. Nei aš noriu tavo turtų, nei tavęs. Oi, berneli dobilėli, kodėl neatjoji: ar neturi bėro žirgo, ar manęs nenori? Oi, tu negerki šito vynelio, bo aš nenóriu seno našlelio. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų. Katė šlaistos – nora paglostoma. Svečias neita numie – nora pavaišinamas. Karvė buliaus nóri. Kap nóri sau, tep tegyvena. Ar nenorėjota man dar ko liepti? Jegu negerai padarei, ir eik sau kur nóri. Jūs man nieko nepadarysit, skųskit kur nóriat. Tenenórie vaikai tei [p] gerai gyvent. Jau nebenorė́č tiek pergyvent. Rods, norėtų, kad galėtų. Kad norėtų, tai galėtų. Taikosi kavalierius, bet ji nelabai noriñt [i]. Nenori dešimtą [klasę] baigt, motka nori, kad ana pabaigtų dešims. Dabar Mažvydo raštai prieinami kiekvienam norinčiam. Sako, visus nórinčiuosius leis važiuot. Vaikščiojau lig nebnorėdamas. Reikėjo vaikščioti lig nebenorint. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti. Ko atjojai, bernužėli, tu nenorimasis?! Varnas – nenorimas, žalingas įnamys. Senele, be nenori paskaitoma? Iš to žodžio visiems ir nenórint juokas kilo. Mum vaitoti, mum dejuoti ir nenoriant reikia. Nenorė́damas, atspiromis eina. Numūse visi linksmi, tik gyvenk ir norė́k. Kava užbaltinta pastijolka: gerk ir norėk. Tokie smãgaus (smagūs, patogūs) batukai: nešiok ir norė́k. Lyja lietus kaip norėdamas (labai) , nu jau blogai bus šįmet su javais. Privargau kiek tik nori (labai) . Ir aš norėsiuogu (jeigu norėsiu), galiu juo būt teipajag. Nóriegu (jeigu nori), patirodysiu (tau parodysiu), jog tasai veikalas yr dvasios šventosios. Noritėgu, tad išleisiu karalių žydų: katro norite jumus išleidžiamo? Togdėl vis (tai), ką norėtumbite, idant darytų jums žmonės, darykite jiemus ir jūsjen teipag. Plaukydamas priplauks norėtop kraštop savo. Nesa kas gal būt didesnio, kas laimesnio ir labai norėtino ant anų gerybių amžinųjų. Juo turia, juo nória. Ko kas nori, tą tas randa. Akys nori, širdis nepriima. Kas nori mušt, randa ir lazdą. Gyvenam ne kaip norim, bet kaip galim. Ko norėjo, to ir gavo. Daug norėsi – mažai turėsi. Norįs kanduolą suvalgyti turi kietą nuolupą perkrimsti. Visos dienos nórinčios, tik ne visos turinčios. Čia norimas reikamą pritiko. Ko pats nenori, to kitam nedaryk. Ko sau nenori, ir kitam nelinkėk. Svetimo nenorėk, savo neapleisk. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi. nenorimaĩ. Onutę neva rengė [ištekėti], bet taip nenorimaĩ, kad negali. Atejo tas laikas, ir nórias valgyti. Kad karšta, tai nórias gertiej. Nesinória rytmetį to valgio, paskiau nórias. Ko nėr, to nóris. Gyvent gi nóris. Dabar ir senam nesnóri mirt. Iš džiaugsmo noris ir verkti, ir juoktis, ir šokti. Kažin kodėl šiandie teip miego nóriasi. Nesinóri man ton kumpanijon eit. Buvo dar pusė penktos, keltis ankstoka, bet ir miego nebesinorėjo. Taip liūdna buvo, kad net gyventi nesinorėjo. Darmai daryt nesnóris. Ans nóris pavožojamas, t. y. noria, kad jį pavožotų. Norisi žmogus išklausomas maldoje. Kad norėtųs, tai imtųs ir padarytųs. mėgti ką tinkamą: Miežis nora baisiai minkštos žemės. Batviniai menkiau nora taukų. Be patręšimo nei koks javas nenória augt. Vilnos nenoria tvilkomos (virinamos) . 2. turėti tikslą, ketinti, būti pasirengusiam, numačiusiam ką daryti: Nori sūnaus leisti mokslan. Ko norėjai sakyt? Nuo jo paties patyręs, kad jis nórįs su smaku kariauti. Norėjau eit, ė paskui susiturėjau. Laipink kiaulykštį į aruodą, jei nori, kad būtų riebus. Žodis užgintas nenorint išspruko man iš burnos. Iškeptą meduolį atšaldyti ir pjaustyti norimo didumo gabalėliais. Norėjo Christaus patepti, jamui garbę duoti. Senis jau noriąs parsikelt į miestą. Kas ją nórįs laimėt per pačią, turįs raitas an kalno užjotie. stengtis, pageidauti ką gauti, ko susilaukti: Žmonės daug kas nóri [paršiukų], kap matai išims (išpirks) . Būk jos tėvs iš jo savo svodbai žyčijęs miežių, o ne mažumą ką, trijų ketvirčių norė́jo. Jug (juk) dienų norės (norės, kad dienas eitume). Viso pasaulio moterys nori taikos ir nenori karo. Ko jie iš tavęs nori? Čia daug nė nenorėk: šitas žmogelis pats mažo turto. Ta skrynė turia jau šimtą metų – benorėk kvietkų (nebereikia norėti, kad skrynios išgražinimai, gėlės dar būtų išlikusios) . Iš jaučio pieno nenorėk. Nenorėk aždegt ežero. Norėk, kad šuo bulves knistų! Baltą plauką visi šėnavo [ja], ale niekas jo nenoria. Pigiai norėsi – brangiai mokėsi. 3. taisytis, pradėti (ką daryti): Nóri lyti. Man akis nori skaudėt, kai vis pri ugnei buvau. Jau prablindo naginių kulnys, noria kiurti. O, jau blusų nória atsirast. Seni marškiniai, nóra trūkinėti. dir̃žo norė́ti už blogą elgesį būti vertam mušimo. Jonelis dir̃žo nóri. nóri nenóri; nórint nenórint; nórįs nenórįs neatsižvelgiant į norą, norom nenorom: Nori nenori, o kas reikia, išpildyk. Nori nenori, o reikia siaubingoje šiaurėje baisiausiuose šalčiuose be namo, be pastogės žiemoti. Nórint nenórint reikia eiti dvaran. Nóriant nenóriant nuejo jis ant to kalno. Tatai ir priesakiai jo nórį nenórį ižpažįsta. atnorė́ti 1. atgauti ką norimą: Vargu beatnorės jie. kuomet baudžiavą. 2. nustoti norėti. . Norėjo norėjo ir atsinorėjo. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis. Matyt, jūs jau atsinorėjot avilių. Pirmiaus aš labai norėjau dviračiu važinėti, bet dabar jau atsinorė́jau. Kai paragausi mano lazdos, atsinorės tau žmones kvailinti. įnorė́ti. įgauti norą, imti norėti. . Valgyt tai jau insnorė́jau kaip šuva. Valgai gerai, kad neįsinorė́tum greit. Kai insnorėsi gert, tai tik paliepk abrūsėliui atsirišt, ir bus. Įsinorė́jo žiedą panešioti. Šuo kai įsinorės, tai ir keptą ridiką suės. išnorė́ti. pasiekti ką norint: Išnorė́s pirtį – būs pirtis įsteigta. Žmoguo blogo neišnorėsi. O ką, ar ans neiškentėjo, neišnorė́jo?! panorė́ti. pajusti norą: Mato juos. bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo. Visko ji gauna, ko tik panória. Panorė́jo dviračio – tėvas nupirko. Panorė́jo lašinių, užėdė ir susirgo. Nepanorėjo gyvent prie dukteriai. Pas sūnų nepanorėjo pasilikti, nors jis tebegyveno savo tėvo ūky. Ko tau širdis panorės, tik apsisuk ant vienos kojos, ir mes tau visko pristatysiam. Dievas vis sutvėrė, ką panorėjo. Meilingump ir panorimump žadėjimump. Ačiū Dievui, kad ji kito panorėjo ir už manęs netekėjo. Bene panorės vilkas ožkos nepjauti, o vien tik šienu gyventi?!. Jiem pasinorė́jo valgyti. Karalaitis pasinorė́jo gert. Sausas valagas nusbosta, pasnori ir viralo. Pamislija sau ir eina, kur tik pasinorėjo. pérnorėti. 1. nustoti norėti: Karvė jaučio pérnorėjo. 2. labai įsinorėti: Valgyt tai gal jau pérnorėjai, vaikel? Kad tę norėt pérnorėt (kad ir kažin kaip norėtų) ! pranorė́ti. praleisti kurį laiką norint ko: Visą mėnesį pranorė́jau nueit, ir nebuvo kada. prinorė́ti. pasiekti kokios nors naudos norėjimu: Ką jūs ma [n] gero prinorėjot? Merga, merga, duo ma [n] kleckelių, aš tau naktį gero prinorėsiu. Su vien tik norėjimu nieko neprinorė́si, reikia ir pasidarbuot. sunorė́ti. visiems panorėti: Kap jau jo tę sunorė́jo (visi panorėjo, kad pasiliktų) !. Mudu susinorėjova ir susiėjova. užnorė́ti. pajusti norą, panorėti: Valgyt užnóri. Ažnorė́jau kopūstų. Kaip užnorė́sit, tai galėsit pietuot. Kap ùžnori, tai ir padaro. Vienas ponas buvo paslėpęs [auksą], o velnias užnorėjo iškasti. Ot tie septyni broliai ažnorė́jo ponais būti. Ko tik vaikas užsinóri, tą jam duoda – bus blogai! Gaspadorius, užsinorė́jęs valgyti, ieškojo duonos. Užsinorėjo Jonukui gerti. Užsinorė́jo susiženyt su ja. Atsirado piktų žmonių, kurie užsinorėjo pjauti nesėję. Užsinorėjo būt deivine. Priėdus kiaulė kviečių, užsinori ridikų.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>norė́ti, </b>nóri (nória), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">jausti norą, geisti: </span> Kūdikis nór valgyti. Karvė bliauna, gal ėsti nória? Aš miego nóriu. Alaus benorį̃s. Nei aš noriu tavo turtų, nei tavęs. Oi, berneli dobilėli, kodėl neatjoji: ar neturi bėro žirgo, ar manęs nenori? Oi, tu negerki šito vynelio, bo aš nenóriu seno našlelio. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų. Katė šlaistos – nora paglostoma. Svečias neita numie – nora pavaišinamas. Karvė buliaus nóri. Kap nóri sau, tep tegyvena. Ar nenorėjota man dar ko liepti? Jegu negerai padarei, ir eik sau kur nóri. Jūs man nieko nepadarysit, skųskit kur nóriat. Tenenórie vaikai tei [p] gerai gyvent. Jau nebenorė́č tiek pergyvent. Rods, norėtų, kad galėtų. Kad norėtų, tai galėtų. Taikosi kavalierius, bet ji nelabai noriñt [i]. Nenori dešimtą [klasę] baigt, motka nori, kad ana pabaigtų dešims. Dabar Mažvydo raštai prieinami kiekvienam norinčiam. Sako, visus nórinčiuosius leis važiuot. Vaikščiojau lig nebnorėdamas. Reikėjo vaikščioti lig nebenorint. Čia žmonių dirbama ir norima dirbti. Ko atjojai, bernužėli, tu nenorimasis?! Varnas – nenorimas, žalingas įnamys. Senele, be nenori paskaitoma? Iš to žodžio visiems ir nenórint juokas kilo. Mum vaitoti, mum dejuoti ir nenoriant reikia. Nenorė́damas, atspiromis eina. Numūse visi linksmi, tik gyvenk ir norė́k. Kava užbaltinta pastijolka: gerk ir norėk. Tokie smãgaus <span class="explanation"> (smagūs, patogūs) </span> batukai: nešiok ir norė́k. Lyja lietus kaip norėdamas <span class="explanation"> (labai) </span>, </span> nu jau blogai bus šįmet su javais. Privargau kiek tik nori <span class="explanation"> (labai) </span>. Ir aš norėsiuogu <span class="explanation"> (jeigu norėsiu), </span> galiu juo būt teipajag. Nóriegu <span class="explanation"> (jeigu nori), </span> patirodysiu <span class="explanation"> (tau parodysiu), </span> jog tasai veikalas yr dvasios šventosios. Noritėgu, tad išleisiu karalių žydų: katro norite jumus išleidžiamo? Togdėl vis (tai), ką norėtumbite, idant darytų jums žmonės, darykite jiemus ir jūsjen teipag. Plaukydamas priplauks norėtop kraštop savo. Nesa kas gal būt didesnio, kas laimesnio ir labai norėtino ant anų gerybių amžinųjų. Juo turia, juo nória. Ko kas nori, tą tas randa. Akys nori, širdis nepriima. Kas nori mušt, randa ir lazdą. Gyvenam ne kaip norim, bet kaip galim. Ko norėjo, to ir gavo. Daug norėsi – mažai turėsi. Norįs kanduolą suvalgyti turi kietą nuolupą perkrimsti. Visos dienos nórinčios, tik ne visos turinčios. Čia norimas reikamą pritiko. Ko pats nenori, to kitam nedaryk. Ko sau nenori, ir kitam nelinkėk. Svetimo nenorėk, savo neapleisk. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi. <br/><b>nenorimaĩ</b>. Onutę neva rengė [ištekėti], bet taip nenorimaĩ, kad negali. Atejo tas laikas, ir nórias valgyti. Kad karšta, tai nórias gertiej. Nesinória rytmetį to valgio, paskiau nórias. Ko nėr, to nóris. Gyvent gi nóris. Dabar ir senam nesnóri mirt. Iš džiaugsmo noris ir verkti, ir juoktis, ir šokti. Kažin kodėl šiandie teip miego nóriasi. Nesinóri man ton kumpanijon eit. Buvo dar pusė penktos, keltis ankstoka, bet ir miego nebesinorėjo. Taip liūdna buvo, kad net gyventi nesinorėjo. Darmai daryt nesnóris. Ans nóris pavožojamas, t. y. noria, kad jį pavožotų. Norisi žmogus išklausomas maldoje. Kad norėtųs, tai imtųs ir padarytųs. <span class="explanation">mėgti ką tinkamą: </span> Miežis nora baisiai minkštos žemės. Batviniai menkiau nora taukų. Be patręšimo nei koks javas nenória augt. Vilnos nenoria tvilkomos <span class="explanation"> (virinamos) </span>. <br/>2. <span class="explanation">turėti tikslą, ketinti, būti pasirengusiam, numačiusiam ką daryti: </span> Nori sūnaus leisti mokslan. Ko norėjai sakyt? Nuo jo paties patyręs, kad jis nórįs su smaku kariauti. Norėjau eit, ė paskui susiturėjau. Laipink kiaulykštį į aruodą, jei nori, kad būtų riebus. Žodis užgintas nenorint išspruko man iš burnos. Iškeptą meduolį atšaldyti ir pjaustyti norimo didumo gabalėliais. Norėjo Christaus patepti, jamui garbę duoti. Senis jau noriąs parsikelt į miestą. Kas ją nórįs laimėt per pačią, turįs raitas an kalno užjotie. <span class="explanation">stengtis, pageidauti ką gauti, ko susilaukti: </span> Žmonės daug kas nóri [paršiukų], kap matai išims <span class="explanation"> (išpirks) </span>. Būk jos tėvs iš jo savo svodbai žyčijęs miežių, o ne mažumą ką, trijų ketvirčių norė́jo. Jug (juk) dienų norės (norės, kad dienas eitume). Viso pasaulio moterys nori taikos ir nenori karo. Ko jie iš tavęs nori? Čia daug nė nenorėk: šitas žmogelis pats mažo turto. Ta skrynė turia jau šimtą metų – benorėk kvietkų <span class="explanation"> (nebereikia norėti, kad skrynios išgražinimai, gėlės dar būtų išlikusios) </span>. Iš jaučio pieno nenorėk. Nenorėk aždegt ežero. Norėk, kad šuo bulves knistų! Baltą plauką visi šėnavo [ja], ale niekas jo nenoria. Pigiai norėsi – brangiai mokėsi. <br/>3. <span class="explanation">taisytis, pradėti (ką daryti): </span> Nóri lyti. Man akis nori skaudėt, kai vis pri ugnei buvau. Jau prablindo naginių kulnys, noria kiurti. O, jau blusų nória atsirast. Seni marškiniai, nóra trūkinėti. <br/><b> dir̃žo norė́ti</b> <span class="explanation">už blogą elgesį būti vertam mušimo</span>. Jonelis dir̃žo nóri. <br/><b>nóri nenóri; </b><br/><b> nórint nenórint; <br/><b> nórįs nenórįs <span class="explanation">neatsižvelgiant į norą, norom nenorom: </span> Nori nenori, o kas reikia, išpildyk. Nori nenori, o reikia siaubingoje šiaurėje baisiausiuose šalčiuose be namo, be pastogės žiemoti. Nórint nenórint reikia eiti dvaran. Nóriant nenóriant nuejo jis ant to kalno. Tatai ir priesakiai jo nórį nenórį ižpažįsta. <br/><b>atnorė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atgauti ką norimą: </span> Vargu beatnorės jie. kuomet baudžiavą. <br/>2. <span class="explanation">nustoti norėti. </span>. Norėjo norėjo ir atsinorėjo. Pamėgintų pašienauti kaitroje, atsinorėtų saulutėje šildytis. Matyt, jūs jau atsinorėjot avilių. Pirmiaus aš labai norėjau dviračiu važinėti, bet dabar jau atsinorė́jau. Kai paragausi mano lazdos, atsinorės tau žmones kvailinti. <br/><b>įnorė́ti</b>. <span class="explanation">įgauti norą, imti norėti. </span>. Valgyt tai jau insnorė́jau kaip šuva. Valgai gerai, kad neįsinorė́tum greit. Kai insnorėsi gert, tai tik paliepk abrūsėliui atsirišt, ir bus. Įsinorė́jo žiedą panešioti. Šuo kai įsinorės, tai ir keptą ridiką suės. <br/><b>išnorė́ti</b>. <span class="explanation">pasiekti ką norint: </span> Išnorė́s pirtį – būs pirtis įsteigta. Žmoguo blogo neišnorėsi. O ką, ar ans neiškentėjo, neišnorė́jo?! <br/><b>panorė́ti</b>. <span class="explanation">pajusti norą: </span> Mato juos. bobulė tik tada, kai, panorėję valgyti, parbėga namo. Visko ji gauna, ko tik panória. Panorė́jo dviračio – tėvas nupirko. Panorė́jo lašinių, užėdė ir susirgo. Nepanorėjo gyvent prie dukteriai. Pas sūnų nepanorėjo pasilikti, nors jis tebegyveno savo tėvo ūky. Ko tau širdis panorės, tik apsisuk ant vienos kojos, ir mes tau visko pristatysiam. Dievas vis sutvėrė, ką panorėjo. Meilingump ir panorimump žadėjimump. Ačiū Dievui, kad ji kito panorėjo ir už manęs netekėjo. Bene panorės vilkas ožkos nepjauti, o vien tik šienu gyventi?!. Jiem pasinorė́jo valgyti. Karalaitis pasinorė́jo gert. Sausas valagas nusbosta, pasnori ir viralo. Pamislija sau ir eina, kur tik pasinorėjo. <br/><b>pérnorėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nustoti norėti: </span> Karvė jaučio pérnorėjo. <br/>2. <span class="explanation">labai įsinorėti: </span> Valgyt tai gal jau pérnorėjai, vaikel? Kad tę norėt pérnorėt <span class="explanation"> (kad ir kažin kaip norėtų) </span> ! <br/><b>pranorė́ti</b>. <span class="explanation">praleisti kurį laiką norint ko: </span> Visą mėnesį pranorė́jau nueit, ir nebuvo kada. <br/><b>prinorė́ti</b>. <span class="explanation">pasiekti kokios nors naudos norėjimu: </span> Ką jūs ma [n] gero prinorėjot? Merga, merga, duo ma [n] kleckelių, aš tau naktį gero prinorėsiu. Su vien tik norėjimu nieko neprinorė́si, reikia ir pasidarbuot. <br/><b>sunorė́ti</b>. <span class="explanation">visiems panorėti: </span> Kap jau jo tę sunorė́jo <span class="explanation"> (visi panorėjo, kad pasiliktų) </span> !. Mudu susinorėjova ir susiėjova. <br/><b>užnorė́ti</b>. <span class="explanation">pajusti norą, panorėti: </span> Valgyt užnóri. Ažnorė́jau kopūstų. Kaip užnorė́sit, tai galėsit pietuot. Kap ùžnori, tai ir padaro. Vienas ponas buvo paslėpęs [auksą], o velnias užnorėjo iškasti. Ot tie septyni broliai ažnorė́jo ponais būti. Ko tik vaikas užsinóri, tą jam duoda – bus blogai! Gaspadorius, užsinorė́jęs valgyti, ieškojo duonos. Užsinorėjo Jonukui gerti. Užsinorė́jo susiženyt su ja. Atsirado piktų žmonių, kurie užsinorėjo pjauti nesėję. Užsinorėjo būt deivine. Priėdus kiaulė kviečių, užsinori ridikų.

išnorėti

#