nuobodžiáuti, -iáuja, -iãvo. jausti nuobodį: Pasiimk kokį nors darbą, kad nereiktų nuobodžiauti. Kas dainuoja, tas nenuobodžiauja. Nuobodžiauti nelabai buvo kada. Stovi prie vežimo turguje, kiaulių aikštėje, ir nuobodžiaudamas kramto šiaudą. Atsiskyręs nuo kitų žmonių nenuobodžiavau.
išnuobodžiáuti. išbūti nuobodžiaujant: Su vištomis išnuobodžiavę, „jungai“ išzvembdavo pakalnėse narelių išjudintų.
nusinuobodžiáuti pavargti nuo nuobodžiavimo: Nusinuobodžiavę šunes, pajutę medžioklę, lojo kaip pasiutę.
panuobodžiáuti. neilgą laiką nuobodžiauti: Draugijoje ne kartą pasitaiko ir panuobodžiauti.
pranuobodžiáuti. prabūti nuobodžiaujant: Gal dėl to ir likau nevalgęs, negėręs – septynis mėnesius priverstiname ištrėmime pranuobodžiavęs, besiilgėdamas gimtojo krašto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.