x
išnỹkėlis, -ė. kas vos gyvas; dvėsla, dvasna, išgara: ; Toks išnỹkėlis vaikas: nieko nevalgo, nesibovija. Išnykėlis vaikutis, žinoma, jai negalėjo būti apsauga. kas labai lėtas, gležnas: Merga išnykėlė. Toks jau išnỹkėlis – pakol pasakis, tai sakis, sakis. apsileidęs, nerūpestingas žmogus: Neik už tokio išnykėlio – bus sunkus gyvenimas. Ne išnykėlis buvo, tai nuspirko mašiną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.