obuoliáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo.
1. obuolius skinti, rinkti: Kad jo čia nematyt, tai jis turbūt sode obuoliáuja. Vasarą tai prisirenka obuoliáuti, o dabar tai niekas neateina. Siuntė mane motinėlė obuoliauti į girelę, į girelę obuoliauti, pagirėliais riešutauti. Neik su velniu obuoliáuti – liksi be obuolių ir be maišo.
2. draugauti, bičiuliauti: Jei jaunikis su merga mergaujasi, tai prūsų Lietuvoje vadinama „obuoliauti“. Su ta tai neobuoliáusi!
išobuoliáuti.
1. išskinti, išrinkti visus obuolius.
2. praleisti kurį laiką obuoliaujant.
nuobuoliáuti. nuskinti obuolius: Nebuvom namie, tai vaikai viską i nuobuoliãvo.
paobuoliáuti. paskinti, parinkti obuolių: Reikia eit paobuoliáuti ir lėkt namo. Veskis svečią į sodą pasiobuoliáut.
priobuoliáuti. prisiskinti, prisirinkti obuolių: Aš da tik ką atsikėliau, o tėvulis jau parneša priobuoliãvęs pilną ragažę obuolių. Prisiobuoliãvom pilnas kišenes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.