paĩvinti (-yti), -ina, -ino
1. paivyti 1: Katras tik neklausysit, tai tuoj ir paĩvinu. Paĩvina visi lyg šunelį.
2. kalti, bubyti: Paĩvina tuinus – tvorą tveria. Kam čia tą vinį paĩvini?! Nepaĩvyk tep į sieną – gali apkursti!
įpaĩvinti. įkalti, įbubyti: Kam čia tiek vinių inpaĩvinai?!
išpaĩvinti. išpaivyti: Aš jam gerai išpaĩvinau kailį.
papaĩvinti. išdaužyti, išpliekti: Kap parej [o] žmogus (vyras) girtas, tai visus langus papaĩvino.
pripaĩvinti.
1. prikalti, pribubyti: Pripaĩvino tokią lentą prie sienos.
2. smarkiai prikūrenti: Ot gerai pripaĩvinau krosnį!
supaĩvinti
1. supaivyti 1: Kad supaĩvino per ausį! Kad supaivinau diržu, tai nuėj [jo] verkdamas!
2. įkalti; suvaryti: Supaĩvino tokią vinį – laikys.
užpaĩvinti. užpaivyti:
1. Eik, užpaĩvysi kokį kiškį!
2. Jis man tep užpaĩvino lazda į kuprą, kad man dar šiandien skauda. Aš tau kad užpaĩvysiu, tai žinosi! Užpaĩvyk tam arkliui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.