paĩvyti, -ija, -ijo
1. mušti, perti, pliekti: Senis užpyko ir paĩvija vaiką be reikalo. Padavei kailį (ištekėjai) , tai jau ir paĩvija [vyras]. Privargo arkliai, nusibodo ir paĩvyt botagu. Po veselių kaip karveliai burkavo, o dabar jau paĩvijas. Ot gyvena: paĩvijas visą gyvenimą be perstojos! Ak jau negražu, kai broliai paĩvijas!
2. painiotis, maišytis: Ko čia paĩvijiesi po kojų?!
apipaĩvyti. apkulti, primušti: Ė, tokį žmogų paėmei, kokiuo daiktu apipaĩvijai, ir tegul rėkia. Nusilakė mano kaimynas, tai tada jį kiti apipaĩvijo apipaĩvijo ir paleido namo visą mėlyną.
atpaĩvyti. apipaivyti: Kad kas gerai atpaĩvyt [ų],
tai ir bijot [ų]. Atpaĩvijo nugarą.
išpaĩvyti. išperti, išlupti: Išvarė, išpaĩvijo iš namų – eik kur nori.
nupaĩvyti. pripaivyti 1: Kai virvėm nupaĩvysiu, tai žinosta kaip dūkt! Tėvai, nupaĩvyk jį, tai atsiras noras mokyklon eit!. Nuspaĩvija, ir vėl geruoju gyvena.
pripaĩvyti
1. smarkiai primušti, prilupti: Šitokio vienas nepripaĩvysi! Ė vat pripaĩvysiu, ir niekam nepasiskųsi! Kas pyktį turėjo, tai tas jį ir pripaĩvijo.
2. daug privalgyti, prigerti: Pripaĩvijau alaus ir einu drūtas toliau.
supaĩvyti
1. smarkiai suduoti, sušerti: Supaĩvyk arkliui botagu, kad greičiau eitų!
2. greit suvalgyti: Kareiviai in dienos čielą jaučią supaĩvija.
užpaĩvyti
1. užmušti, nudėti: Ir ažpaĩvys tavę tas išdūkėlis! Eikit, bernioką atginstat, ba matai, kad baigia ažpaĩvyt! Kelias peles užpaĩvijau. Abuduj užsipaĩvijo vienas kitą negyvai.
2. užduoti, uždrožti: Botagu užpaivijo per uodegą. Kai ažpaĩvijau berniokui, tuoj ramesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.