pakšė́ti, pàkši (pãkša), -ė́jo
1. lengvai pliupsėti, pukšėti. Jau košė pãkša – prisvils.
2. su garsu lašėti, takšėti: Kad laša, pàkši.
3. su garsu liesti, tekšnoti: Skutėjas ilgai pakšėjo į ištiestą diržą skustuvėliu.
4. kaukšėti: Diedas pakabino kirvį in beržo, kirvis tik pakš, pakš pàkši.
5. pokšėti, pyškėti: Speigas vis stiprėjo, net pakšėjo lentos palėpėj. Lėkė ir pakšėdamos trūkinėjo sprogstamosios kulkos.
6. nesmarkiai pyškinti, šaudyti: Nupirko vaikui puštalietą, tas ir pakši.
7. plekšnoti (lūpomis): Motiejus [ardamas] nuėjo rėžiu pakšėdamas arkliams. Jisai peržvelgė čepsinčius, pakšinčius, ėdančius žmones.
8. su garsu rūkyti, papsėti (pypkę): Pàkši senis pypkę rūkydamas. Prisikimšo pypkę, paskui insiskylė, užsidegė ir pradėjo pakšėt. Ilgai pakšėjo pypkę, kol toji įsidegė.
atpakšė́ti, àtpakši, -ė́jo. ateiti, atkaukšėti: Atpakšėjo senis su klumpėmis.
išpakšė́ti, ìšpakši, -ė́jo.
1. išbučiuoti: Nori, kad visus išpakšė́tau kai jaunaženis.
2. išrūkyti, išpapsėti (pypkę): Senis prisikimšęs išpakšė́jo pypkę.
supakšė́ti, sùpakši, -ė́jo.
1. su garsu suduoti: Jis keletą kartų supakšėjo skustuvėliu į diržą.
2. suplekšnoti (lūpomis): Lyg ką atsimindamas jis supakšėdavo lūpomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.