x
pãmėtloti, -oja, -ojo. pamėtoti 2: Kam tu pãmėtloji mano žodžius, zūbus iškreipęs, liežuvį iškišęs: me me me, le le le. Ans pãmėtlojas kaip piemuo. Kaimynas čydijas iš manęs, t. y. pãmėtlojas. Vaikai pãmėtlojos iš to senelio kalbos. Jonis biškį šveplas, tai iš ano vaikai i pãmėtlojas. Piemenaitis, iš kerdžiaus nagų ištrūkęs, pãmėtlojos. Išvydęs nelaimingą artimą, ne juokias, ne pamėtlokias iš jo, bet kiek įmanydamas nešk jam pagalbą.
išpãmėtloti. išpamėtoti: Šešuras išpãmėtlojo marčią, t. y. iščidijo.
pasipãmėtloti. pasipamėtoti: Žmonės vėl puola prie jo paerzint, durt lazda, pasipamėtlot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.