pãmėtoti, -oja, -ojo.
1. kartoti, ką kitas kalba, daro, pamėgdžioti: Sergėkis pamėtotie būdus mergų paleistuvių. Balsas žmogų pamėto [ja]. Mokėjo sekti ir pamėtoti. Nepãmėtokis, jug ne beždžionė esi!
2. tyčiotis, mėgdžiotis, pajuokti: Viešpats pamėtoja juos. Išdykę vaikai dažnai pãmėtojas (grobsto kito žmogaus žodžius ir juos iškraipę kartoja) . Nepamėtokias, vaikeli, iš seno žmogaus: pats senas būsi! Nepãmėtokis iš vaiko, jug ans netura da protelio. Kam reikia pãmėtotis iš mūsų senelių kalbos?! Ko čia pãmėtojys kaip pelėda iš savo rieto! Velnias pradėjo iškišęs liežuvį pamėtotis: le le le. Kvailiojo, pamėtojos iš Sragių vaišių, rodė visų Sragių svečių eisenas. Kai daina nutilo, Mikutis papievio krūmuose, pamėtodamasis iš artojų dainininkų, savotiškai paleido kakarinę. Jie iš mūsų nepamėtojas.
išpãmėtoti. išjuokti, išmėgdžioti. . Ot bjaurus vaikas, anam tik rūpi iš visų išsipãmėtoti. Išsipãmėto [ja] iš senesnio žmogaus kaip bemokėdami. Išsipamėtoję, išsimaitoję ligi valios išlakstė pro duris.
pasipãmėtoti pasityčioti, pasimėgdžioti: Aš tau pasipãmėtosiu iš senesnio!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.