pam̃pyti, -ija (-yja), -ijo
1. pampinti 1: Už ką gi tu jį teip pam̃piji?! Ką tu čia taip pam̃piji, kad ir už sodno girdėti?! Reik gerai pam̃pyti, ne bi kaip mojuoti.
2. kapoti: Aš vakar per dieną medžius pampijau, kad rankos man sopa.
įpam̃pyti. įkalti, įmušti: Gali gilie įpam̃pyti mietą – sylos turi.
išpampyti
1. išpampinti 1: Tapė kiti su kančiuku išpampyti.
2. išvyti, išvaryti mušant: Karvė pargyliavo – mietą pagrobęs, ka išpam̃pijo!
nupam̃pyti; . nupampinti: Atejo dvariškis, atstyplino, nušavo žvirblelį, nupampijo.
pripam̃pyti. pripampinti: Jug tą arklį gali negyvai pripam̃pyti, žmogeliau! Vat pripam̃pijau šėmę – žinos neiti į dobilus!
supam̃pyti. supampinti: Jį gerai supampijo.
užpam̃pyti. užpampinti: Neužpampyk tik, taip smarkiai mušdamas. Jug ka pamatė, galėjo ir užpam̃pyti. Užmuši pranašus ir su akminimis užpampiji tus, kurie pas tavęs buvo siųsti. Kad aš būčio žinojęs tavi gyvą tebesant, aš tavi būčio užpampijęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.