pareigoti, -oja, -ojo
atpareigóti. atleisti iš pareigų: Mokytojai niekados nėra atpareigoti rūpintis auklėjimu.
įpareigóti. uždėti kokią pareigą: Garbingas vardas mus įpareigoja. Pasirinktoji forma taip pat įpareigoja ir autorių laikytis tam tikrų dėsnių. Kavoliaus šeimą yra ištikusi nelaimė, ir jautėmės esą įpareigoti pagelbėti. Jie įsipareigojo laiku įvykdyti penkmečio planą.
išpareigóti. atleisti iš pareigų: Henrikas išpareigojo šito reikalo tarpininką Wolseyą, paskyrė jo vieton Tomą Morų. Sukilimas privertė jį išsipareigoti.
supareigóti. padaryti pareigos suvaržytą: Jaučiuos turįs pareigą, jaučiuos supareigotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.