.
par̃kti, -sta, -o. párkti parkomis aptekti, apšašti: Išprausiau Igniui galvą su taboka, ir nebepar̃kst galva. Bulvės párksta (aptenka lyg ir šašais, kramsta) .
apipar̃kti. parkomis aptekti, apšašti: Veršis nebgauna pieno ir apipar̃ko. | Apiparkę obuoliai. Riebioj žemėj bulvės appar̃ksta.
išpar̃kti. į niekus išeiti: Kaip y [ra] vaikas be tėvų pryžiūros, teip ir išparksta.
nupar̃kti. parkomis apeiti, nušašti: Jo kojos nupárkę. Jų vaikai kažin ko tokie nupar̃kę. Neik pri vaikų toks nuparkęs! Nupar̃kęs arklys. Nesiveda man avys: tai vilkas nujojo, tai nuparko kuri. | Jeigu virkščios nupárkusios, nekokios bus ir bulvės. Ale netoli stovi kita obelis – toki obuoliai nuparkę!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.