.
partãlyti, -ija, -ijo (partolić)
1. gadinti, ardyti: Žėdnas gi partãlija.
2. turėti reikalą, užsiimti, terliotis: Su juomi nepartãlykis, bo jis tavę prigaus prie mainų! Kas čia su tavim partãlysis, nebent piemenie liepsu arklį pakinkyti, kad nuvežtų!
3. pyktis, bartis: Anie dėl menkų nėkų ema partãlyties. Aš neisu su anuo partãlyties, tegu pasiunta.
4. su vargu keliauti, trenktis: Partãlykis dabar tokį kelį! Misliji, ka aš i partãlysiuos dėl tavęs.
išpartãlyti.
1. išgadinti: Vaikai taip išpartãlijo pupas, kad vargu sėkla ar grįš.
2. išperti, išdaužyti: Jam taip išpartãlijo kailį, kad minės, kolei gyvas bus.
prisipartãlyti prisibarti, prisiplūsti: Besidalydami anie prisipartãlijo lig gyvo kaklo.
supartãlyti
1. sugadinti, sudraskyti: Par kelias dienas supartãlijo knygą. Vanagas mūsų vištą supartãlijo, tik plunksnos paliko. Pasiskolino iš manęs akėjamus pavalkus ir bematant supartãlijo.
2. susidėti: Kad nebūtų su tuo lakūdra susipartãlijusi, būtų ir kitas paėmęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.