pašióti, -iója, -iójo. pešti.
1. traukioti, raustyti: Plaukus pašióti. Nepašiok man plaukus. O kam jūs tie plaukai? – Boboms pašioti. Lai pasiuntas, aš tų siūlų nepašiosu lauku. Rauk gerai, ko čia pašióji kaip vaikas!
2. traukioti pluoštais (šieną): Įleido arklius į tarpą, ėdinė [ja],
pašió [ja] šieną.
3. traukiojant, pešant lesinėti: Dykas [žąsiukas] nestova, lesa, [žolę] pašio [ja].
4. po vieną imlioti, traukyti: Pradėjo šapus po vieną pašióti. Silkeles pašióti iš tinklo. Žemaičių vyskupai, pašiodamys (atsiiminėdami, atsikovodami) paglemžtas bažnyčias nū kokių ne kokių pusponių, ilgai nedrįso kabavoti kunegaikščio Radzivilo.
5. kedenti (vilnas): Pašiók greitai [vilnas],
tujaus mūso eilė šukuoti būsai (bus) !
6. velti, taršyti: Neleisk [vaikui] tų vilų pašióti.
7. liesti, timpčioti drabužį: Nepašiókit vyskupą, einantį par bažnyčią, – užsakė klebonas. [Amilia] stovėjo, pašiojo bliuzelės kraštą, žiūrėjo į šoną.
8. neskaudžiai mušti, knėbčioti: Kam čia jįjį pašioji? Toks didelis užpuolė mažus pašióti. Kitus pašiodamas, mėgsta raudoti. Piemenys aplink krosnį pašiojosi. Viename suole sėd [peštukai] i pašiójas.
apipašióti. apipešti.
1. šiek tiek aptraukyti, apiplėšyti: Apipašió [ja] kerą, akla ravė [ja]. Apipašiójo plaukus susiutusi.
2. rankomis nugraibyti atsikišusius, byrančius šiaudus, šieną: Palauk, vežimą apipašiósu. Apipašiok vežimą, kad nebyrėtų važiuojant. išsitraukyti snapu išsipešusias plunksnas: Vyturys papuręs, neapsipašiojęs.
3. apsikumščiuoti, apsidaužyti, apsimušti: Dabar [girtuokliai] apsipašiótų, gal ir prekes geriau gedautų. Aniems paprasta: čia apsipašió [ja],
čia vėl geruoju.
išpašióti. išpešti.
1. išraustyti, ištraukioti: Leisk, išpašiósu tus žilus plaukus. Išpašiójo žoles, kaip išdygo. Aš tau visą barzdą išpašiosiu. Tu tik pradėk [muštis],
mãs (mes) anus po plunksną išpašiósma!. Šienai lįs į užpakalį, rytą kol išsipašióste! Gulkiat trobo [je].
2. ištraukioti pluoštais (šieną): Ką vasarą įvažiosi, tą žiemą išpašiosi (po truputį pešdamas suvartosi) .
3. iškedenti: Motina liepdavo vaikams gerai vilnas išpašioti.
nupašióti. nupešti.
1. nuraustyti, nuplėšyti: Aš tau nupašiosiu paskutinius plaukus, kiek beliko. Plikių vilnas nupašioji. Aš tos žąsies galvą nūpašiósu. nutampyti: Vaikų ir ausis nupašiós.
2. rankomis nugraibyti, nutraukyti (atsikišusius, byrančius šiaudus, šieną): Ka kartę antdės, apeik į rinkį i nupašiók. Nūpašió [ja] [kūlį] dailiai, po pažasties pasikišę. snapu nusitraukyti (krintančias plunksnas).
papašióti. papešti.
1. kiek paskinti, patraukyti: Papašiók cidabriukų žąsiukams.
2. kiek pakedenti: Petriuk, einam vilnų papašioti.
3. kiek pasitampyti, pasitaisyti: Išsiėmė iš rankinuko veidroduką, pasižiūrėjo, pasipašiojo plaukus.
4. kiek paknėbčioti, apstumdyti: Papašió [ja] vaikai [mažesnį] – nenora eiti pri anų. Mažesnįjį papašió [ja],
žinai – vaikai.
pripašióti. pripešti; prikedenti: Par vieną vakarą liuobam pripašióti pilną maišą vilnų.
supašióti. supešti.
1. sutraukyti, suplėšyti: Stirnos plaukas y [ra] netvirtas, y [ra] žiupsniais supašiójamas.
2. tam tikrą kiekį (vilnų) sukedenti: Laiko turėdama, i supašiósi tas vilnas. Du maišus vilnų supašiojom.
3. sugnaibyti: Ir ateina svočia iš žąselių tvarto, iš žąselių tvarto žąsų supašiota.
4. sutaisyti, išlyginti: Supašiók karčius, nuglostyk nirstantį arklį, ir atsitaisys. Pasitaisė drabužius, supašiojo skvernus, Juozapėlis dar persijuosė rudinę iš naujo.
5. apardyti, išpešioti: Supašiota akrūto virvė pasiliauja virve būti. Stogas supašiotas.
6. suvelti: Gelsvi plaukai suraityti, supašioti, lyg amžių dienoj nebūtų šukų matę.
7. supašyti 9: Surašyta taip neaiškiai, lyg būtų atskirūs tarimai supašioti kaip kortos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.