išpažin|ti, išpažįsta, išpažino
1. atvirai papasakoti: Išpažinti kam savo kaltę.
2. laikytis įsitikinimų: Išpažinti katalikų tikėjimą. išpažinėjas, išpažinėja dkt. išpažinimas: Kaltės išpažinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.