x
išpažint|is, išpažinties m.
1. bažn. nuodėmių pasisakymas kunigui: Prieiti išpažinties. Išpažintį atlikti.
2. atviras pasipasakojimas: Autoriaus išpažintis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.