.
pẽklyti, -ija (-yja), -ijo
1. sunkiai dirbti, vargti: Kaip tik už vyro išėjo, tai ir pẽklija visą laiką. Kągi mes par tau pẽklysme?! Par visą rugiapjūtę pẽklijau prie rugių.
2. klimpti purve: Ratai pẽklija, pẽklija iki ašių.
3. daug rūkyti: Dar labiau – kad kokį rūpesnį tura, tai pẽkly [ja] i pẽkly [ja] vieną kiulkį po kito. Nepẽklyk tokį smirdantį taboką!
4. bartis, rietis: Vaidykitės, peklykitės, kas man kait. Kiekviena savo žibalo bonką turėjo nusipirkusi, kad šeimininkė nesipeklytų.
išpẽklyti. godžiai išvalgyti, išryti: Tas visą putrą išpeklys.
prapẽklyti. prarasti, netekti.
pripẽklyti. prirūkyti: Tie vyrai pripeklijo trobą – nebgal nė tverties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.