pelenė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. virsti pelenais, dulkėmis: Žemė džiūvo, skilo, pelenėjo. Be liepsnos pasaulis dega – dega. gruzda. pelenėja.
2. pelenuoti
1.
išpelenė́ti.
1. labai išblykšti, pasidaryti pelenų spalvos.
2. iškaisti, išprakaituoti: Bridau bridau per sniegą, išpelenė́jau visas. Bernai šoka iškaitę, išpelenė́ję. Arklys iškaito, išpelenė́jo.
nupelenė́ti
1. pavirsti pelenais, sudegti: Kad tu nupelenė́tai, kad pelenuosna pavirstai!
2. susipelenuoti.
3. išpelenėti 2: Kap parvažiav [o],
tai arklys buvo net nupelenėjęs.
supelenė́ti
1. pavirsti pelenais, dulkėmis: Neužilgo (= netrukus) supūsiu ir supelenė́siu.
2. susipelenuoti: Pelenrūsa susipelenė́jęs su pelenais. | Susipelenė́jo zuperį barstydamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.