pelė́ti, -ė́ja (pẽli, pẽla), -ė́jo. trauktis pelėsiais: Kai tik drėgna, ir pẽli. Drėgno [je] trobo [je] drabužiai pelė́ [ja]. Vasarą ilgiau negalima išlaikyt duona – pẽli. Neišrūgus duona greičiau pẽli. Duona, žirniai pelė́ [ja]. Grūdai viešnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda kaip grūdai obulų ir grūšų. Neišdžiūvęs šienas negerai: tada kaista, pẽla. Pelu. Tai ir pas jus duona nèpeli (neužsistovi, greitai suvalgoma) ! Pelės drobelės aukštam svirnely [nekilnojamos, nevartojamos]. Vieną kartą paveizėjau – jau bevystąs, bepelėjąs [vainikėlis]. Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios) , į mane geriau žiūrėkit!
apipelė́ti. apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei. Kaži ko apipelė́jo uogos. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo. Appelėju. Appelu. Apipelėjęs.
įpelė́ti. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję. Neįpelė́ [ja] žemė, nebūs grybų.
išpelė́ti. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas.
nupelė́ti.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga.
papelė́ti. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius. Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) .
pérpelėti. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus.
pripelė́ti. priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi. Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) .
supelė́ti. apsitraukti pelėsiais: Duona. buvo kieta ir supelėjusi. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo. Kur drėgna, te duona greit sùpela. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės. Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo. Supelėjusi senmergė. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama. Kad tu supelėtum!
užpelė́ti. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė [jo] duona. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo. Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) . Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.