išpendėti

péndėti, -ėja (péndi), -ėjo. pendė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. dūlėti, trūnyti: Klevas sugrąžytas pendi, t. y. virsta į kiaugždus, sensta.

2. menkėti, silpnėti, nykti, džiūti.
apipéndėti. aptrūnyti: Rado appendėjusiam puode. senoviškų auksinių. piningų.
išpéndėti.

1. išdūlėti, ištrūnyti: Kam betinka ta troba – visos sienos išpéndėjusios! Šakos nuo metų išpendėję. Vidurys medžio augančio pendėte išpéndėjęs. [Lava] užšalusi lyg išpendėjęs kaulas išveizda.

2. išdžiūti, išsausėti, sukietėti: Mėsa, šinka išpéndėjusi, t. y. išdžiovėjusi.

3. sulysti, sumenkėti, sunykti (ppr. nuo ligos, senatvės), iškáršti: Išdžiūvęs, išpendė́jęs – nė pažint nebegal. Senis visiškai išpendė́jęs – skūra ir kaulai. Višta išpendė́jo, viščiukus kolei išperėjo. Sudžiūvusi, išpéndėjusi kaip šarka. | Visas jo protas išpendė́jęs. Žmogus pasenėja ir išpendėja (nieko nebežino, nebesiorientuoja) . Besirgdamas jis visai išsipendė́jo.
supéndėti.

1. sutrūnyti: Medis jau visas supéndėjęs (kirminų išgraužtas) . Tie jovarai teip būs supéndėjusys, kad nėko iš anų nėra, tik vienos dulkės. Supéndėjęs drabužis, žemėse užkastas. Jie. plytų mūrą prikasę, kuriame milžiniškas supendėjęs lavonas atrastas. Maliavonė ta, gan jau supendėjusi ir apipuvusi, tebėr ir dabar koplyčio [je] mokslinyčios. Visa tai supendės kaip drapana.

2. sudžiūti, sukietėti: Duona į kempę supéndėjo.

3. sulysti, sunykti: Kas ten iš jo žmogus – supéndėjęs kaip kerpė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>péndėti, </b>-ėja (péndi), -ėjo. pendė́ti, -ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">dūlėti, trūnyti: </span> Klevas sugrąžytas pendi, t. y. virsta į kiaugždus, sensta. <br/>2. <span class="explanation">menkėti, silpnėti, nykti, džiūti. </span> <br/><b>apipéndėti</b>. <span class="explanation">aptrūnyti: </span> Rado appendėjusiam puode. senoviškų auksinių. piningų. <br/><b>išpéndėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išdūlėti, ištrūnyti: </span> Kam betinka ta troba – visos sienos išpéndėjusios! Šakos nuo metų išpendėję. Vidurys medžio augančio pendėte išpéndėjęs. [Lava] užšalusi lyg išpendėjęs kaulas išveizda. <br/>2. <span class="explanation">išdžiūti, išsausėti, sukietėti: </span> Mėsa, šinka išpéndėjusi, t. y. išdžiovėjusi. <br/>3. <span class="explanation">sulysti, sumenkėti, sunykti (ppr. nuo ligos, senatvės), iškáršti: </span> Išdžiūvęs, išpendė́jęs – nė pažint nebegal. Senis visiškai išpendė́jęs – skūra ir kaulai. Višta išpendė́jo, viščiukus kolei išperėjo. Sudžiūvusi, išpéndėjusi kaip šarka. | Visas jo protas išpendė́jęs. Žmogus pasenėja ir išpendėja <span class="explanation"> (nieko nebežino, nebesiorientuoja) </span>. Besirgdamas jis visai išsipendė́jo. <br/><b>supéndėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutrūnyti: </span> Medis jau visas supéndėjęs <span class="explanation"> (kirminų išgraužtas) </span>. Tie jovarai teip būs supéndėjusys, kad nėko iš anų nėra, tik vienos dulkės. Supéndėjęs drabužis, žemėse užkastas. Jie. plytų mūrą prikasę, kuriame milžiniškas supendėjęs lavonas atrastas. Maliavonė ta, gan jau supendėjusi ir apipuvusi, tebėr ir dabar koplyčio [je] mokslinyčios. Visa tai supendės kaip drapana. <br/>2. <span class="explanation">sudžiūti, sukietėti: </span> Duona į kempę supéndėjo. <br/>3. <span class="explanation">sulysti, sunykti: </span> Kas ten iš jo žmogus – supéndėjęs kaip kerpė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.