péntėti, -ėja, -ėjo. pendėti.
įpéntėti. sukietėti: Tai inpėntėjo sūris, nor kirviu kirsk!
išpéntėti. išpendėti:
1. Mano kumelei padėjai išpéntėjusių propernykščių dobilų.
2. Išpéntėjusio pyrago ligonie tedavė. Išpéntėjo ant pečiaus par žiemą, tai dabar dega kaip parakas. Krau [ja] s buvo išpéntėjęs.
3. Ir tu, Jonai, smarkiai išpéntėjai, kai mieste pabuvai.
nupéntėti. pasidaryti ištvermingam, užsigrūdinti: Agesilaus nedidžiai vargo su nupentėjusiais žygiūse ir karėse savo kareiviais.
supéntėti. supendėti 2: Ir taip šiandien tankiai upių grevose yra randamys ąžuolai, į gelžį supentėjusys. Ta duona supéntėjo į ragą, kas begalia tokią valgyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.