manýti, mãno, mãnė.
1. kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti: Kalba tai tiktai papuošalas gyvuojančio ir manančio kūno. Ką negirtas mãno, girtas pasako. Ir nežinojo, ką manyti. Tas jau velnią mano (turi blogų minčių) . Daug mãnančių, mažai [tėra] išmanančių.
2. būti kokios nors nuomonės, būti įsitikinusiam: Nereikia taip blogai manýti apie žmones. Šiandien jai maža terūpi, ką apie ją manys kiti. O, manaĩ, dabar jam gyventi blogai? Maniaũ, kad rytą saulė tekėjo – rūtų šakelė rankoj žydėjo.
3. suprasti, žinoti, suvokti: Mergelė nė manyti dar nemanė, kas tai yra moterystė. Nė mãnęs neišmanau, kas ten dedas. Nuo to gal kiekvienas manyti, jog daug siauresnė yra lotynų kalba už žemaičių. Nežinau, nemanau, kurią gėlę skinti. Nesimanau neprimanau, tarp šių baltų kaimynėlių kaip martauti.
4. ketinti, žadėti: Ką manaĩ daryti, baigęs mokyklą? Kaip jis mãno duoną pelnyti? Jis nemãnė pasiduoti. Dabar tas karalius klausia: – Kur tu manaĩ eit vogt? Daug mano, o mažai padaro.
5. tartis, vaizduotis: O dabar Advė manosi sapnuojanti. Ar manais suprantąs, ką skaitai? Jis manosi daug žinąs.
6. tikėtis: Nemanyk, berneli, kad aš tavo būsiu. Darbas vis dėlto pasirodė žymiai sunkesnis, negu aš iš pradžių maniau. Nė manýti nemaniaũ, kad mums atsitiks tokia bėda. Ėjau, kur tik maniau, kad galiu būti naudingas. Maniaus minėtinus padarysiąs ir anuos leidinius. Ans jau manęsis sirgti, o dar išsigandęs.
7. laikyti kuo: Tam ir kvailys, kad visus kvailiais manytų.
8. verstis, ieškoti ar rasti išeitį: Kuo tu manysies, kuo versies gyvenime? Manykis savo galva. Vienai bobai su vaikų būriu sunku manýties. Manýkis, kaip galva išneša. Manýkis, kaip nori, mes visai nebesikišim. Kas kuo gali, tas tuo ir mãnos. Kad būtų gyvenęs, ir būtų mãnęsis šiaip taip.
9. taisytis, rūpintis, įgyti: Arielkėlė varyta, ma [no] kūmulio manýta. Oi berneli manas, baltas dobilėli, neparduosiu šitų suknių – ne mano manýtos. Margosios skrynelės tėvelio manytos. Sunkiai mano žiedeliai manyti, brangiai mano žiedeliai mokėti. Pavasarį vėl turėsi sėklų manytis. Mergica jau pradeda manýtis skaityti.
10. nesižinoti: Nebesimanydamas, ką toliau veikti, jis nujojo į palocių, kur buvo palikęs princesę. Taip jam pilvas sopa, nebesimano nei kur dėtis. O lindimas to kačioko, nesimãno kur gyvas dėtis!
11. būti žymu, kiek matytis: Yr manyti, kad aušt.
12. pramanyti 3: Čia medžioklės scena su levais manyta. Ans manýtus vardus rašo žmonių ir gyvolių.
13. įmanyti 6: Bemãnęs imtau aš jį ir suplėšytau!
apmanýti.
1. sugalvoti: Neapmanau ką bedaryti: pėsčiai eitant, ir pusnaktė ateis. Liokajus apsimanė pono piningus apžinoti.
2. apgalvoti, apsvarstyti: Gerai apmanęs, nuėjo … ir apsakė jam savo rūpestį. Apsimanýk, ar tekėti, ar ne? Jei apsimanot, jei patinka, pirkiat.
apsimanytinai. apdairiai, apgalvotai.
3. numanyti, žinoti: Senesnio už mane žmogaus aš čia neapmanáu. Maž beapmanáu senių, visi yr išmirę.
4. mokėti, sugebėti: Vincas apsimãno pakalbėt.
5. suprasti, įsitikinti: Dėdė apsimãno, kad galia paeit, ir žada eit.
6. apsiimti, sutikti: Šeimyna plunksnų neplėšė: ubagės beapsimanė suplėšyti. Tos meisos nebeapsimanáu suvalgyti.
7. pakerėti (?): Aiškindavo žmonėms, kad jų vaikus laumės apmanė ir dabar turi auginti nenusisekėlius.
8. būti išmintingam: Yra žmonių neapsimanančių, tokius gal apgauti.
atsimanýti
1. pamatyti, patirti: Da viso ko atsimanýsi.
2. pasisotinti: Aš itų uogų atsimaniaũ ik davaliai.
dasimanýti. nujausti, nusivokti: Nedasmaniaũ, kas gali būt. Ką aš ne tep pasakau, tai anys dasmãno.
įmanýti; .
1. įstengti, galėti, pajėgti: Aš skubinaus, kiek tikt įmaniaũ. Ugnį kurdamas, kiek įmanai saugokis. Šeimininkas kaip įmanydamas jiems lankstės. Įmãnius viską sugrobtų ir suėstų, man nieko nepaliktų. Kad įmanytų, visą svietą apžiotų. Įmanýtų – šaukšte vandens paskandintų. Kad įmanyčiau, savo mergytę į kvietkužę suskyčiau. Kad aš tavę nematau, niekur rimti n'įmanaũ. Nes kas įmano šius tavo žmonių pulkus valdyt? Be tavęs nieko neįmanome, nei ranką prie burnos prilenkti. Visus, kuriuos įmano arba gal, nuog bendrystos … atatraukinėja.
2. suprasti, suvokti, sumesti: Aš, būsiuos nieko neįmanąs, valgau ir į juos žiūriu. Įmanýk įmanýdamas žmogus, kas čia pasidarė!. Kaimynas neįsimãno, gero [je] vieto [je] būdamas, o sako – negera vieta.
3. mokėti, sugebėti: Ar tu įmanýsi teip padaryti?. Įsimanaũ ir aš tą darbą. Įsimano muilą išvirti. Presuoti pašarų dar neįsimanome, nors šiaudus presuoti ne taip jau sunku įsimanyti.
4. sugalvoti, žinoti: Aš n'įmanaũ, nei ką veikti, nei kur dingti K. Negal įmanýti, ar kasti burokus, ar bus šaltis. Kepurę rankoje čiupinėja, neįmano, kaip čia pradėti kalbą. Nebįmanydamys kaip į pilę begriauties, ima dar didesnius akmenis į pilę svaidyti. Vėlgi ražienos riogso neskustos, bulvės neatrinktos sėklai, nebeįmanau, kurio galo griebtis. Visi šoko bėgti, kur kas įmanė. Iš to džiaugsmo nebeįmanė kaip linksmintis. Gan aš nenoru gerti, ale neįmanáu kaip atsisakyti. Jis mane suėstų, tik negali įmanyti, iš kurios pusės pradėti. Neįmãno jis, kaip nuo to kalno reik nulipti. Ilgą valandą jis neįsimanė kas daryt.
5. užsinorėti, įsigeisti, užsimanyti, susigalvoti: Tegu sako, ką įmano, aš nieko nebojau. Kitą kartą Prūsų karalius buvo įsimanęs žvirblius naikinti. Labai įsimanė joti ten, kur Nemuno bangos ūžia. Ir įsimanyk tu man keliauti žiemą! Katė įsimãnė lipti į džiautą pri sūrių. Kas kaip įsimãno, taip daro. Neįsimanýk visą dieną sėdėt be darbo. Įsimãnė ženytis.
6. norėti, būti pasirengusiam ką padaryti, jei tik būtų galima: Būčiau įmanęs į vandenį ar į ugnį dėl jos šokti. Jie įmano rankas kojas man išbučiuoti. Kotrė taip nori seniams įtikti, kad pri darbo klupdama bėga – įmanytų iš kailio išsinerti. Įmanýtų ans paskuoją kąsnį mun iš burnos išgreibti. Įmanýtų jai dangų prilenkti.
7. pastebėti, įžiūrėti: Atsirado siuvėjas, kurs sakės ypatingą drabužį pasiūsiąs iš tokio smulkaus audimo, kurį tik labai geromis ir šviesiomis akimis tegalima įmanyti.
išmanýti
1. turėti supratimą, nutuokti apie ką, žinoti: Kiti tamstos metų tarias viską žiną, viską išmaną ir pučias kaip kalakutai. Sunku ir apsakyt, ir išmanýt, koks te užvedimas. E tu, vaikel, ne tau tas darbas išmanyti! Juk nei skaityti pati moki, nei raštą išmanai. Jie … neišmanė nė kiek amatų. Jie lauko darbus ir kitą gaspadorystę tikrai gerai išmano. Jie arielkos neišmanė – arė, sėjo, karves ganė. Darykit kaip išmanydami. Ar išmanaĩ, ką sakai? Buvo keli būrai, kurie išmanyt negalėjo, kad ganykla geresnį pašarą duoda. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro. Kiek išmano, tiek šneka. Jauna paršelis nutekėjo, geros dienos neišmanė. Bėda, kad dažniausiai, imant viešai kokį vietovardį rašyti, niekas nė nesiklausia išmanantesnių. Pasakyt visi išmãno, tik padaryt – ne. Reikia gi tau, martele, pirma išmanyt, ne čėsas, martele, dabar atsakyt. Tai tu neišmanęs, reikėjai atsakyt jam ką nors. Taip ana veikiai yr išmãnoma. Ne vienaip buvo išmaną klausytojai. Duoki mumus toje dvasėje ger išmanyti. | Tik širdis išmano (jaučia), kad keistai eina. Išmano kaip kiaulė žirnius. Ar išmano merga savo laimę! Smurglį panosėj tu išmanai! Ką tik girtas padarys, to ir durnas neišmanys. Išmano tik nuo nosies iki dantų. Išmanai tu, kas iš nosies burnon. Durnas neišmanys, kytras nieko nesakys. Per daug išmanai, maž turi. Kai išmanau – nelendu po suolu. Neišmanai pautu žaist, žaisi šūdu. Kaip kas išmano, taip save gano. Daug žino, maža išmano. Senas vilkas išmãno, kur maži gano. Lygios lankos, juodos avys, kas jas gano, tas išmãno. Rods jūsų mylista jau patys tiek išsimãnot, kad klastuot ir vogt vierniems nepridera klapams.
2. suvokti reikšmę, prasmę, suprasti: Vaikai išmãno lietuviškai. Tūlas jau nebeišmano ar nenori išmanyti savo gimtos kalbos. Jie mato, kad parašyta, tik neišmãno tuos žodžius. Bene šnekėjai su žodžiais, dvejaip galiamais išmanyti? Kukavau rytelį ir vakarelį, nėkas munęs negirdėjo, nėkas munęs neišmanė. O anys nežinojo Josefą išmanantį, nesa jis kalbėjo su jais per tulką. O jie neišmanė žodžių, kuriuos su jais kalbėjo. Nes jei triūba neišmanomą balsą išduoda, kas gi ant kovos pasitaisys. Kas kiaulių nėr ganęs, tas ir juokų neišmano.
išmanytinai. Žodį mokin negirdėtą, tač jiems išmanytinai. Simeonas … po akim kiek tūkstančių išmanytinai kalba. Kalba trumpai, išmanytinai.
išmãnomai. Kas krivulei reik, išmãnomai pasisakėm, bet kas žiemai dar reikės, trumpai pasakykim. Kaip tas žodis išsimãno (ką jis reiškia) ? Ir prisakiau, idant visi išmintingi iš Babilonijos po (ties) mano akių atvesti būtų, idant anys man pasakytų, kaip tasai sapnys išsimanytų. Reikia mumus žinoti, kaipo šisai prilyginimas išsimano. Per dirvą, ant kurios yra sėjama gera sėkla, išsimano žmogus. Sėdėt ant sosto ižsimano būt sūdžia. | Kaip padarė aniemus dailidėmus stulpo Babilonijos …, kurių liežuvius sumaišė, jog nei išmanytis (susikalbėti, viens kitą suprasti), nei suderėt bėduliai gali.
3. sugalvoti, žinoti: Jis negalėjo išmanyti, ką su ja padaryti. Su šienu darykiat kaip išmãnantys. Nežinau, neišmanaũ, katrą rožę skint. Iš to stroko kur kas neišmãnė, te bėgo. | Piemuo nebeišmanė kaip bedėkavot (labai dėkojo) . Rašytojai neišmanė juos kaip girti savo raštūse. Neišsimanė, kaip gyventi su vyru, ir parsiskyrė.
4. sugalvoti ką nauja, išrasti, išgalvoti: O kas išmãnė dailias daineles, jei ne galvočiai. Išmanė ant galo laivus, galinčius iš upei laužties į pilį. Rasi par išmanytus pasninkus ir prispaudimus kūno žudei save ir įvarei į ligas. Mūsiškiai tuoj patys išsimanė lovas daryti.
5. pramanyti, ko iš tikrųjų nėra: Išmanyti žodžiai. Nė vieno žodelio teisybės nesakėm, visus žodelius taip sau išsimanėm.
6. susigalvoti, užsimanyti: Belakstydami po smiltis ant upės kranto, mes išsimanėme statyti sodžių. Prūsų karalius Pridrikis buvo išsimanęs žvirblius naikinti. Buvo vilkas išsimanęs žmones pjaut. Važiavo žeme, važiavo vandeniu, o dabar po orą išsimanė skraidyti. Tu visko ir išsimanai – valgyk, kas paduota. Ką čia niekus išsimanei? Išsimaniau į barščius rūgštulių obalių įdėti dėl rūgšties. Ją reikia teip trumpai laikyt, kad ji nieko negautų išsimanýt.
7. sugebėti, galėti: Bepiga išmanyt po pievą ganyt, bet pamėgyk ant kalno. Ir bėda tam, kurs neišmano savo skydą greitai ir gudriai vartoti. Strazdams jisai ėdriems išmano spąstus dėt. Ko patsai kentėti nenoriu, reikia to ir man kaip išmanant saugoties. Ana išsimãno drabužį naujį ištaisyti.
8. pastebėti, matyti; būti žymu: Jug nėko neišmanýsi: plūdė į žoles pasislėpė. Nedidelė kupra išaugo, bet jau išmãnoma. Neišmanýsi to dūrio, kur vaistus leida. Aš kad ir girtas esu, bet neišmanomas. Arklys, neišmanýsi, ar eita, ar stova. Kiaulė jau gerai išmanoma: turės po mėnesio. Eik eik, neišmanýti, kad sijonas glamžuotas. Teip dailiai užtaisė skylę, kad nė neišmanýties. Ant veido randai dar iki šiol išmanýties.
9. susiprasti: Pamergėliai, išmanykit, svočiulytę paprašykit. Kad piršlelis išmanytų, mums vynelio apdalytų.
10. būti kokios nuomonės apie ką, galvoti: Atejus tai valandai, būtinai kiteip pradėsi išmanyti apei visą gyvenimą tavo. Fariziejus išmanė, jog toji moteriškė neturėjo būt prileista palytėtis jo. Piktai išmano apie moterį savo.
11. gerai galvoti (apie save), save kelti: Yra daiktas, vedąs ing žalą, ką apie save išmanyt, o kitus apjuodyt ir žudyt.
12. permanyti, pažinti: Rasiu anytą neišmanytą, o šešurelį nepalenkiamą. Sotus alkano neišmãno (neatjaučia) .
13. jausti, patirti: Kai aš pas motinėlę buvau, vargo neišmaniau. Kūnai neišmanys nė jokio sopulio.
kiáulė išmãno dẽbesį (pipirùs) . Ar išmano kiaulė pipirus! – tarė, kišdamas Ragučiui ranką. Išmano kiaulė debesį!
penkių̃ neišmãno. Nė penkių nebeišmano.
numanýti.
1. iš anksto nuspėti, nujausti: Širdis mano numano, kad ana bus bloga. Visi numanė ir jį sugrįšiant. Oi, žinau žinau žinau, daugel numanau, žino mano širdelė, katroj šaly bernelis. Aš ir numaniaũ, kad šitaip bus. Teip ir numãnė mano širdis bėdą.
2. išmanyti, suprasti: Ko nenumanaĩ, to ir negirk. Žino ir numano, ko tau reik. Žmogus gema, nieko nenumanydamas nei apie save, nei apie kitus daiktus. Ans dar stiprus, numãno viską. | Pirmiau bobos, numanýk (įsivaizduok, suprask), lieso pieno cilindruką prisileido į viedrą – ir nešas. Ir ans, numanýk, tat jau vyras! Et, lyg tu numanai, kada tavo nosis šlapia. Numano kai kiaulė debesį. Numanai kaip degloji apie debesį.
numanýtinai.
numãnomai. Dėkis nieko nenusimãnąs. Katė palakė pieno – jau ir nusimano. Nusimano katinas, peleną pribjaurojęs. Nusimano katė, pieną paliejus. Nusimano iš nosės į dantis.
nusimãnomai. Rozalija nusimanomai žiūrėjo. mokėti, žinoti: Enskys … prisirijęs jau nenumãnė mandagiai elgtis. Kad kitą kartą buvo smalinykas … ir turėjo sūnų, jau gerai paūgėjusį, bet nelabai ką numanantį apie darbą ir meisterystą. Ale žmonės dedas tei [p] kytrūs ėsą, o tei [p] menk tenumãno. Jis ir darbą gerai numãno: ką tik paima, viskas puikiausiai eina. Apie brangiuosius akmenis ji nedaug nusimanė ir nežinojo jų vertės. Ans ir apei mašinas nusimãno. Žurnalistas turi gerai nusimanyti ekonomikos ir kultūros klausimais. Norint nusimanyti, reikia mokytis. Jis nenusimãno prižiūrėt bičių. Nusmãnė ir mušties, ir gert. Jis nusimãno prie pjaunamų [mašinų],
moka kuliamas paleist. Nusimano kaip kiaulė apie pipirus. Nusimãno kap asilas aptiekoj.
3. jausti, nuvokti, neaiškiai suprasti: Patys jau galite numanýti, kokią sau iškadą tie būrai padarė. Taip pavasarį kaip rudenį veikiai gali numanyti, ar turia bitės savo motiną. Kur tų dalių. nėra, kur jų ir nenumanyti, tenai nėra nė sakinio. Jau pradėjo numanyt, ko jis ten ateina. Aš nesuprantu, bet numanaũ, ką sako. Jei nusimanai mirštanti, šaukis Dievo vardo. Abudu kaimynai nusimanė vienas antro nepralenksią. Jis nusimanė esąs bepradedančiam nusigyventi tingiam dvarininkui nepavaduojamas patarėjas. Nusimanau blogai daręs. Petras sunegalo labiaus ir jau nusimanė ilgai nebegyvensiąs. Gali nusmanýt pats – kaltas ar ne. apytikriai žinoti, nujausti: Tokio kumelio ar arklio apylinkėj niekur nenumanę. Gal numanaĩ, kas gerą karvę parduoda? Dabar kito pono prapuolė labai puikus, brangus žiedas, kurio negali nė numanyt, kas pavogė. Tik jau numanaĩ, kas čia yra. Nenumanaĩ, kur anas nue [jo] ? Aš negaliu numanyti, ko mergytei reikia. Ar nusimanaĩ, senele, kur mes taũ atavežėm?
4. pažinti, žinoti, spręsti apie ką: Atsidarys judums akys ir būstav it dievu, numanančiu gerą ir piktą. Parskyrą tarp dienos ir nakties tiktai tenumanė nu bičių gaudesio. Dabar tai pradedu numanýt, ar reik druskos, ar ne. Pakilnokit avį ir numanýsit [, kiek sveria]. Seniejai dalgį numanė nu pabrėžimo, paskambinimo. Ant to kiekvienas numanys jus mano mokytinius esant, jei meilę tarp savęs turite. Aš tai jam ant veido numaniaũ. Ant plunksnų gali numanýt (matyt), kas per paukštis.
5. turėti kokią nuomonę, būti įsitikinusiam: Kurias numanysiu tinkamesnes, su tomis tave supažindinsiu. Kas numano apie save kaip būtų esąs kuo, būdamas nieku (išmanyk iš savęs paties), save patį apvilia. | Daug apie save numanydami (būdami geros nuomonės apie save) …, bažnyčios mokslą … atmetinėjo. Jei nusimanai norįs, eik gulti.
6. užjausti, suprasti, paguosti: Jis mane visados numãno, kada aš nuvargus, kada liūdžiu. Kad ir kaip sirgtum, jis vis tiek nenumãno, stumia į darbą, ir gana. Svetimi vaikai tavęs nenumanė ani nuvargusio, ani nušalusio. Sotus alkano nenumano.
7. pastebėti, pajusti: Savo gyvulių auginimo aš nė nenumanau. Aš paimsiu iš po vištos kiaušinį, ir ana nenumanis. Tai greit praeis mėnesis, ir nenumanýsit. Su ugnimi vis saugokis, kaip dieną, teip ir naktimis, kibirkštis vos numanoma tau tankiai gal suėst trobą. Vargus yra daiktas turėt gerai numanomas visas pakampes priejautos savo.
numanýtinai.
8. pasijusti: Stagaras nė nusimanyt nenusimanė, kaip jis per priebutį atsidūrė prienamyje ir iš ten kiemelyje. Po to ji sveikesnė nusimanė, ale neilgai.
9. nejusti ką esant: Jis iš stroko nenumanė jau ir kepurės in savo galvos. Sušalau, kad kojų nebenumanaũ. Tokiam guoly gulėjęs dabok, rytą nenumanaĩ katro šono. Nebnumanau kojų nė rankų nu to speigo. neturėti nuovokos, nesiorientuoti: Su visu jau esi menka … turbūt nenusimanai. Kartaginionys nebnusimanė neapykantoje ir giltiniop jį pasmerkė. Jau jis nieko nenusimãno – daro viską po savim. Kaip tu guli, pati saũ nenusimanaĩ.
10. sugalvoti, žinoti: Gaila jam buvo kuinelio ir nenumanė, ką toliaus daryti.
11. susiprasti: Laimė dar, nusimaniau porą įsikišti. Ans nenusimanė duoti dalies, duoti karvės. Kad anie. patys nenusimãno, kur aš. eisu prašyti. Nenusimano, kad jau metas namo eiti.
12. atsiminti: Daugiau nenusimanaũ griekų.
13. įgyti: Kur jiedu ėjo, viskas jiems gerai gerai klojos: užsidirbo pinigų, nusimanė namus ir gyvena sau.
14. išmanyti 8: Veizam, kad čia numanýti takiukas. Juk numanýti, kad tu esi išgėręs.
pamanýti; .
1. pagalvoti: Lapė, užgirdusi vištos balsą, pamanė, kad tai pilnas maišas vištų. Galėtum pamanyti, kad ji ne viena, o su kažkuo šnekasi. Pirma pamanyk, tada pasakyk. Dvi žvaigždelės, kur pamano, ten nueina.
2. pabandyti, pamėginti: Pamaniaũ stvertis vieno darbo, paskui kito, bet nieko neišejo.
3. susigalvoti, užsimanyti: Pasimanys žydeliu būti ir eis par Užgavėnes. Pasimanéi blynų pasikepti.
4. išmanyti, suprasti, žinoti: Pamanaũ ir aš biškį, ką čia šneki. Kas tad gerai pasimãno, kas do daiktai yra griekai.
pérmanyti
1. suprasti, suvokti: Aš nepérmanau, ką jis sako. Aš jus taip aiškiai toje knygelėj mokysiu, jog vislab parmanysiat. Tuo tarpu antsigrūdo į Kemeriją kita tauta, kurios lietuviai, neparmanydamys kalbos, vis gudais vadino. Dumia (rūko) ir vaikiščias, kurs dar nepermano reikalingumą kelinių. Kad tu, brolau, akylas – tuojau permanei. Ką tik paims skaityt, jau ji ir permãno. Kad pasakys, tai nieko nepérmanysi, ko jis nori. Čia jau ne mano galva pérmanyt – klausk tėvą. Ji nei nepérmanys, kada spiečius gali išeiti. Pérmanyt tai ir vokiškai kai ką pérmanau, ale atsakyt tai sunku. Aš jau pérmaniau jų mislis. Aš nebepérmaniau – pašnibždom sakei. Tas permano, kas yra sugedę laikrody. Jeib niekas (vienas) antro liežuvį nepermanytų. Broliai, seserys, imkiat mane ir skaitykiat ir tatai skaitydami permanykiat. Tu nežinai darbų mano, nes jei tu permanytumbei, niekada to nesigintumbei.
pérmanytinai. Giedok šitą maldą gražiai, lengvai ir permanytinai dėl žmonių. Jaunikaitis … galįs skubriai, aiškiai ir lengvai permanytinai rašyti.
2. susipažinti, perprasti: Per trumpą laiką taip gerai permanė ligonių priežiūrą, jog drąsiai galėjo eiti lenktynių su geriausiu felčeriu. Mokydamos dainą pérmanyk ir dainuok. Pakalbėsi su ja, padraugausi – pármanysi. Mešką ir meškų darbus mes visi gerai pažįstame, bet vilkus, tamstos, tai retai kas yra permanęs. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį neperkalbamą. Žmogus … savo tikrosios natūros niekad pakaktinai permanyt ir pažint negal.
3. žinoti, pažinti: Aš da nepermanau, ką tu į tuos bandelius dėjai. Pakaštavok (paragauk) ir permanysi, ko trūksta tai tešlai. Jį pérmaniau iš akių, kad susimelavęs. Kai žmogus nenoria su tavimi šnekėt, tuoj permanysi.
4. įsitikinti, patirti: Ką leidžia vėlai vištas, tai niekam nevertos – aš pérmaniau.
5. nusimanyti, mokėti: Ans pry to darbo nėko nepármano. Jis pársimano meistrystas visas. Kozakevyčia buvo vyras dideliai buklus ir ant visa parsimanąs. Jurgis truputį persimanė amato, todėl nestojo niekur metams, bet įnamiaudamas savo nagais užsidarbavo duoną. Prie to arklio tėtė tikisi uždirbsiąs, o jis prie arklių persimano. Jis tokius dalykus visai gerai pársimano.
išpérmanyti.
1. suprasti, nutuokti: Šnekus žmogus neišklauso kito gerai, neišpermano ir tuoj atsako. Negali išpermanyti, kas sakyta. Aš jau neišpérmaniau, kas anas za žmogus. Nesuprantam knygų, neišpérmanom.
2. išgalvoti, sumanyti: Mėgsta išpermanyt nebūtas kalbas pažeminančias. Išpermanė sau dievaičius.
supérmanyti. suprasti, išmanyti, žinoti: Ale aš nesupermanau, kodėl jis tyli. Aš dabar apie politiką nedaug ką ir supermanau.
pramanýti
1. išgalvoti tai, ko iš tikrųjų nėra: Tėvulis kalba, kad laumę vyrai pramanė moterims gąsdinti. Pramanė, kad tas žmogus kreivas. O jie sakė, jie pramanė mane ilgai miegant. Tu sakei mane, pramanei mane pienu, midum prausiančią. Garbenis tai ne tikroji pavardė, bet pramanyta. Nepramanýkit vardelio, da aš ne jūsų martelė. Kas galėjo tokias kalbas pramanýti?. Ką tu prasimanaĩ? Be tikrų ligų, mes dar sergame įvairiomis prasimanytomis ligomis. Šmeižikų jau toks būdas, by tik prasimanyti ką nors. Gal tep manė, o gal tik žmonės prasimanė.
2. įgyti, parūpinti, gauti: Reikėjo pramanýt koks arkliukas, koks kas. Čiūčiai liūliai šitą, duos Dievulis kitą; šitą numarinsim, kitą pramanýsim. Da avižų arkliui in kelionės reikia pramanýt. Nunešiau turgun šią tą sugrienus i pramaniaũ pinigų. Jonui kap kalvėk reikia pramanýt čebatai, bagi ir an nūdienos neturi kuom apsiaut. Ar jūs darbo nebeturit? Aš jum darbo pramanysiu. Aš pramaniaũ jau ir storų malkų pirčiai kurti, o čia negalima bus – krosnis sugriuvus. Pramanýk pietum ko nors mėsiško. Kad daugiau spiestų, tai mažu ma [n] pramanýtum (spiečių įleistum) . | Višta kiaušinį pramano. Bet ar tikrai gerai moka prasimanyti pinigą mūsų ūkininkai? Toliau mes prasimanėme ir gyvulių: balti akmenėliai buvo mūsų žąsys. Ilgainiui išmoko ir pats ugnies prasimanyti. Negaliu daugiau pinigo prasimanýti, gyvenu su kapeika kišeniuj. Tai vis anas kapeiką prasmãno iš savę. Vieni deda kvortą už Petrą, kiti už Joną. – taip prasimanydavo išgėrimą. Anas kai kada pasiskolina, ale kai tik prasmãno, tuoj atbėga ir ataduoda. Kai prasimanýsim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim. Už tavęs aš tiek bėdos prasimaniaũ – langą išmušiau. | Ana gera gaspadinė: beveik kasdien vis ką nauja prasimãno (pasigamina) . Neturėjo boba bėdos, prasimãnė paršiuką. Pats Šimas, ir vaikų prasimanęs, gerai nugeria. Senis kap prasmanė vaikais, tai net linksma.
3. sugalvoti, išgalvoti, išrasti, sukurti: Pramanýk kokią pasaką ir pasakyk. Vienas mokytas žmogus pramanęs garu varyti laivą prieš vandenį. Ot, daugel žmonės pramanė visokių galų, o kad pramanytų kas, kaip nuo mirties išsisaugoti, tai nėra tokio, ir gana! Visoks pramanytas mėšlas (dirbtinės trąšos) reikia sėti prieš sėjimą grūdų. O paskui jau kaminėlį pramãnėm. Auksas velnio pramanytas, pragaro pagimdytas. Velinas, melagis būdamas, melus pramano. Mano širdis pramano gražią giesmę. Tasai siūbuoja nuog tūlų vėjų: mokslų naujų ir neseniai pramanytų. | Dabar jau kitur pramãnė kelią (pro kitur važiuoja) . Vagiui raktai dar nepramanyti. Marti – kakle karti, anyta – velnio pramanyta. Kitas religijas prasimãnė žmonės. Prasimanė nė šį, nė tą, labiaus šįmet. Žmonės nuo senovės prasimanė maišyti asilą su arkliu. Iš dyko buvimo tu visko prasmanaĩ. Tas nešvankus darbs, kurį Dočys prasimãnė. Kad neimtų miegas, reikia prasimanyti kokio darbo. Paprastai, kai motina primigdavo popiečio, Barbutė prasimanydavo kokį nors žaidimą. Dirgelevičius buvo beprasimanąs ir šeimą sudaryti. Sūnau, pramanykies darbą kokį, tada tau pikto nenusiduos. imtis, pradėti: Patys prasmãnėm ganyt. įprasti, priprasti: Kumelė kai prasmãnė ištraukt kuolą, tai ko nedarai – ar až kojos riši, ar až galvos – kaip nutrūkus, teip nutrūkus.
4. praminti, pavadinti, duoti vardą: Jei neiškeliu [pietų],
pramano šykštuoliu. Kuo vedu aną pramanýsiav? Tas pelenus žarstė žarstė pagaliu kokiu, pramãnė jį visi peleninis. Vilko pramanytojo trobalę išvaržydino. Aristobulas karaliumi prasimanė.
5. įstengti, įmanyti: Kad pramanytų, tai inkąstų. Kad pramanytau, savo bernelį rūtų kvietkan suskintau, ant galvelės nešiotau. Pramanęs aš jam galą padarytau! Kad pramanýtai, tai mane an vilko uodegos išmainytai. Visi juokės iš jo, kaip pramanydami.
6. išsiversti, pragyventi: Anas prisgaudo silkinę bačkutę žuvies, apsūdžia ir turi peržiem: visaip žmonys prasmãno.
7. prasigyventi: Jei tėvai prageria, tai jau vaikai neprasimanỹs.
8. atsirasti: Kai ant vieno daikto kaladė stovi, tai sliekų prasimãno.
primanýti.
1. įstengti, galėti, įmanyti: Jis ir dukteriai, primanytų, tai visai uždraustų ne tik susitikti, bet ir kalbėtis su tuo išsišokėliu. Kad jis primanýtų, visiem piemenim kailį išvanotų. Pelės kaip primanýdamos kapoja rugius. Kad primanytau, savo mergelę it kvietkelį skintau, rankelėj nešiotau. Kad primanytų, pirštu nudurtų (labai nekenčia) . Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos. Abu labu tokiu: kad primanytų, vienas antrą prarytų. Kad primanytų, su dantim sudraskytų. Akys kaip vilko: kad primanytų, su kaulais tave sutriuškintų. Kad primanýtų, šaukšte prigirdytų. Kad jis primanytų, žodį pirkęs pridėtų. Kad primanytų, tai žodį iš širdies ištrauktų. Jonelis, kad primanytų, kalną nuverstų (labai stengiasi) . Bobutė tiek skuba, tiek skuba: kad primanytų, paukšteliu nuskristų. Kuo primano, tuo apieško (apgauna) žmogų. Turim kiek primanydami nuog jų saugotisi. Dvasia tvirta būt jau neprimano. Aš daug išmanau, ale nieko neprimanaũ.
2. mokėti, sugebėti: Anas tai primano ir kluoną pastatyt, ir šulnį išsikast. Ans primãno pri elektros. Jis prie svečių primãno (moka su jais apsieiti) . Nuliūsta iš to, kad kitas prisimano reikalus vesti. Jis prisimano prie kalvystės. Jis pasakė, kad jo duktė prisimananti kerėti ir norėtų su manim pasimatyti. Petras buvo labai visur prisimãnantis. Jis prismãno an darbo – da ir grėblį pataiso.
3. išmanyti, nusivokti, nutuokti: Nesimanau, neprimanau, tarp šių baltų kaimynėlių kaip martauti. Neprisimanaũ apie audeklus. Neprismanai prie bičių, tai jau geriau neturėk. Sūnus neprismãno, ažtat tėvo klausias.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.