išperšėti

peršė́ti, per̃ši (per̃šti. per̃šta. per̃ščia. per̃ša. per̃šia, ­ė́ja), ­ė́jo

1. graužiančiai skaudėti odą, žaizdą: Kad vėjas nuputa, kojas per̃ši. Blauzdos per̃ši, kaip užsiplaka ir suplaišė [ja]. Kur su dilgėlėms nudegino, labai per̃št. Per̃šta pirštai, negaliu liauties. Veidas nuo aštraus muilo peršti. Mun žaizda labai per̃šta. Jei rūgščiai ėdu, tai gerklė peršė́ [ja]. Iš akių kaip žirniai ritosi ašaros, peršėjo gerklę. Akis per̃šti – miego noriu (verkti reiks). Ausis peršinčias.

2. patirti susigraužimą, nerimą, sielvartą: Tai peršės jiems, jog jie tą džiaugsmą amžinos gyvatos būtų taipjau gauti galėję.
(kam, kieno)
nagaĩ peršė́jo buvo sunku (dirbti), teko pačiam dirbti: Oo! jums nagai neperšėjo tiek linų suverpti ir išausti. Ne tavo nagai peršėjo per vasarą po žoles!
širdìs per̃šti ima neramumas, sielvartas, širdgėla: Širdìs kažko per̃šta, ar nelaimę prijauta. Juk jau treji metai, kaip jis ją matė, o veizėk, tik atsimink, ir tuojau širdis bus beperštanti.
įperšė́ti, į̃perši, -ė́jo. imti peršėti: Ir gerklė įperšėjo nu akšparino (aspirino) .
išperšė́ti, ìšperši, -ė́jo. sunykti, sugesti: Nedėk daug mėšlo, ba čiepai išperšė̃s (nudžius) . Visi rugiai išperšė́jo – neturėsime duonos. Buvo gera pieva, išperšė́jo.
širdìs išperšė́jo (kam) labai įgriso, išvargino, įskaudino: Išperšėjo širdis su maža žeme – noriu didesnės.
nuperšė́ti, nùperši, -ė́jo

1. imti peršėti: Kad nuperšė́jo veidas nuo dulkių!. Nusìperšta kojos ir rankos ilgai ravėjus.

2. įkąsti, kad perštėtų: Kas praeina basas, dar kojas nuperšia, apsiavusiam [skruzdėlės] autuosna įlenda, tačiau skruzdėlyno niekas nepaliečia.

3. nunykti, sugesti: Visas vasarojus nuperšė́jo. Javai nuo lietaus nuperšė́jo.

4. nugadinti: Rãsos žolę nuperšė́jo.
paperšė́ti, pàperši, -ė́jo. imti peršėti: Paperšėjus nugaroms, išsijuokus ligi soties, metė „ožkapilį“. Nu tų obūlių kartais pàperšta liežuvis – nebėsu.
pérperšėti. nustoti peršėti: Rykštės perperšės, ir nieko.
praperšė́ti, pràperši, -ė́jo. išperšėti.
širdìs praperšė́jo (kam) labai įkyrėjo, suteikė daug rūpesčio, vargo, susigraužimo: Dėl to bylinėjimos mun ir širdis praperšėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>peršė́ti, </b>per̃ši (per̃šti. per̃šta. per̃ščia. per̃ša. per̃šia, ­ė́ja), ­ė́jo<br/>1. <span class="explanation">graužiančiai skaudėti odą, žaizdą: </span> Kad vėjas nuputa, kojas per̃ši. Blauzdos per̃ši, kaip užsiplaka ir suplaišė [ja]. Kur su dilgėlėms nudegino, labai per̃št. Per̃šta pirštai, negaliu liauties. Veidas nuo aštraus muilo peršti. Mun žaizda labai per̃šta. Jei rūgščiai ėdu, tai gerklė peršė́ [ja]. Iš akių kaip žirniai ritosi ašaros, peršėjo gerklę. Akis per̃šti – miego noriu (verkti reiks). Ausis peršinčias. <br/>2. <span class="explanation">patirti susigraužimą, nerimą, sielvartą: </span> Tai peršės jiems, jog jie tą džiaugsmą amžinos gyvatos būtų taipjau gauti galėję. <br/><b></b> (kam, kieno) <br/><b>nagaĩ peršė́jo</b> <span class="explanation">buvo sunku (dirbti), teko pačiam dirbti: </span> Oo! jums nagai neperšėjo tiek linų suverpti ir išausti. Ne tavo nagai peršėjo per vasarą po žoles! <br/><b>širdìs per̃šti</b> <span class="explanation">ima neramumas, sielvartas, širdgėla: </span> Širdìs kažko per̃šta, ar nelaimę prijauta. Juk jau treji metai, kaip jis ją matė, o veizėk, tik atsimink, ir tuojau širdis bus beperštanti. <br/><b>įperšė́ti, </b>į̃perši, -ė́jo. <span class="explanation">imti peršėti: </span> </span> </span> Ir gerklė įperšėjo nu akšparino <span class="explanation"> (aspirino) </span>. <br/><b>išperšė́ti, </b>ìšperši, -ė́jo. <span class="explanation">sunykti, sugesti: </span> Nedėk daug mėšlo, ba čiepai išperšė̃s <span class="explanation"> (nudžius) </span>. Visi rugiai išperšė́jo – neturėsime duonos. Buvo gera pieva, išperšė́jo. <br/><b></b> širdìs išperšė́jo (kam) <span class="explanation">labai įgriso, išvargino, įskaudino: </span> Išperšėjo širdis su maža žeme – noriu didesnės. <br/><b>nuperšė́ti, </b>nùperši, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">imti peršėti: </span> </span> </span> Kad nuperšė́jo veidas nuo dulkių!. Nusìperšta kojos ir rankos ilgai ravėjus. <br/>2. <span class="explanation">įkąsti, kad perštėtų: </span> Kas praeina basas, dar kojas nuperšia, apsiavusiam [skruzdėlės] autuosna įlenda, tačiau skruzdėlyno niekas nepaliečia. <br/>3. <span class="explanation">nunykti, sugesti: </span> Visas vasarojus nuperšė́jo. Javai nuo lietaus nuperšė́jo. <br/>4. <span class="explanation">nugadinti: </span> Rãsos žolę nuperšė́jo. <br/><b>paperšė́ti, </b>pàperši, -ė́jo. <span class="explanation">imti peršėti: </span> </span> </span> Paperšėjus nugaroms, išsijuokus ligi soties, metė „ožkapilį“. Nu tų obūlių kartais pàperšta liežuvis – nebėsu. <br/><b>pérperšėti</b>. <span class="explanation">nustoti peršėti: </span> Rykštės perperšės, ir nieko. <br/><b>praperšė́ti, </b>pràperši, -ė́jo. išperšėti. <br/><b></b> širdìs praperšė́jo (kam) <span class="explanation">labai įkyrėjo, suteikė daug rūpesčio, vargo, susigraužimo: </span> Dėl to bylinėjimos mun ir širdis praperšėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.