x
.
pẽstinti (-yti), -ina, -ino. pestyti 1: Pẽstino pẽstino šitą vaiką, ir nuėjo šuniui ant uodegos. Karvelė pẽstinama buvo, o atidavėm į mesą. Kumelę kam tu ten pẽstini teip. Pẽstinausi ir aš, kai diedelį turėjau.
išpẽstinti. išpestyti: Motinos išpẽstyta ta baltarankėlė. Tą juodais abrakais šėriau – tas parejo [namo],
o tas išpẽstintas – ne. Tai jau jos išsipẽstinusios, biesai!
užpẽstinti. užauginti pestinant: Da n'užaugino, neužpestino, kareiviai paviliojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.