.
pẽstyti, -ija, -ijo (pieścić, пecцiць)
1. perdėtai gerai prižiūrėti, lepinti: Jau tuos vaikus tai pẽstija, kaip tik beišmano. Tą vieną mergelką tur, tai nežino nei kaip ją pẽstyti. Pẽstyk, pẽstyk – matysiam, ką išauginsi. Ligonį pẽstija, lepina gi. Nėkas taip karvių nepẽstija kaip mes. Bepigu pestyti, kad yra iš ko. Morta nieko nedirba, gerai valgo, pẽstijas. O ji mėgsta pestytis – taisytis, gerai valgyti.
2. puoštis, dabintis: Pẽstykis, rasit, pritiksi durnių, ka žanytųs.
išpẽstyti. išpaikinti, išlepinti perdėtai gerai prižiūrint: Išpẽstijo išbuvo tą savo sūnelį, dabar nesusišneka. Išpẽstytas vaikas jeib ko neės. Jo arklys išpẽstytas: padavė dobilų, tai neėda – nori avižų. Išpestytas kaip ubago paršas. Išsipẽstiję esat, ka dešros nenorat. Išsipẽstiję karvės – šieno nebenori ėst.
papẽstyti. kiek palepinti: Jį papẽstija, tai ir riebus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.