.
piẽlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. pjauti pjūklu.
2. su brūžekliu brūžuoti, trinti, galąsti: Ką (su) rašpile piẽlyti.
3. kamuoti nepakeliamu darbu, varginti (ppr. arklį).
4. rieti, barti, krimsti, uiti: Ji piẽly [ja] kaip pielyčia. Boba piẽlija visus kaip su pielyčia. Sakiau, skirkiamos, gana tau muni piẽlyti! Jau nuo pirmų dienų anyta pradėjo marčią piẽlyti. Per visą gyvenimą, Mariute, tu mane pieliji. Paliauk mane piẽlijęs! įkyriai ko prašyti: Ta mano boba piẽlijo piẽlijo, tai ir nupirkau naują tarką.
apipiẽlyti. appiẽlyti. apdildyti (dilde).
išpiẽlyti.
1. su brūžekliu ištrinti, išnaikinti.
2. su brūžekliu išaštrinti: Nešk pjūklą Kasparų Juozui išpiẽlyti. Gerai išpiẽlytas pjūklas, rodos, sklysta per medį – taip lengva traukt.
nupiẽlyti. dilde nutrinti, nudildyti: Nupirkęs karvę, jis nupielijo rintis ant ragų.
papiẽlyti.
1. dilde nutrinti, nudildyti.
2. iš apačios patrinti, padildyti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.