piemenáuti, -áuja, -ãvo.
1. ganyti gyvulius, būti piemeniu: Tėvai anksti jį išleido piemenauti. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų, jeigu tik kas paimsiąs. Eina, buožėms piemenavę, viensėdijose bernavę, mitę bulve ir pluta.
2. ieškoti piemens pasisamdyti: Dar nesusiradau piemens, tai piemenáuju. Važiavo piemenáut į Sutkus. Ne para piemenáut, kai jau reikia keltavas gyt.
3. piemenuoti 1: Nepiemenáuk!
4. vienas kitą vadinti piemeniu.
atpiemenáuti. atganyti gyvulius, atbūti piemeniu.
išpiemenáuti. išbūti, ištarnauti kurį laiką piemeniu.
prapiemenáuti. kurį laiką prabūti, pratarnauti piemeniu: Septynerius metus prapiemenãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.