x
.
pikliavóti, -ója, -ójo (пeклeвaть, pytlować)
1. pikliuoti: Varo važiuoti į malūną – ponams pikliavoti. Šuo pipirus grūdo, lokys pikliavojo. Kad veseilę gatavojo, maišą dirsių pikliavojo.
2. trukdyti, kliudyti: Ale tu man pikliavóji ir pikliavóji, nusiramink nors kartą!
išpikliavóti. gerokai primaigyti: Tave te. išpikliavõs.
pripikliavóti. primalti pikliaus: Jonas važiavo malūnan, pripikliavojo kvietienių, primalė miežienių, priplėšė rugienių miltų.
supikliavóti. supikliuoti: Supikliavója kviečių, ir kepam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.