pilkė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis pilkam, eiti pilkyn: Paraudę ąžuolai ir beržai ryškiomis dėmėmis saulėtą dieną skiriasi iš pilkėjančių peizažo spalvų. Dangus jau ėmė pilkėti.
2. darytis vienodam, nuobodžiam: Gyvenimas pradėjo pilkė́ti.
išpilkė́ti. pasidaryti pilkam, išblukti.
papilkė́ti. pasidaryti pilkam: Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė. Žiūrėdamas iš po surauktos kaktos į išvargusį, papilkėjusį gydytojos veidą, ėmė ją raminti.
supilkė́ti.
1. pasidaryti pilkam: Mėnulis pasislėpė už debesies, dangus supilkėjo.
2. pasidaryti vienodam, nuobodžiam: Jis išsirengė į miestą kaip į kokią didelę šventę, kaip į pramogą, kokios jau seniai neturėjo supilkėjusiame Kalnynų gyvenime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.