pil̃kuoti, -uoja, -avo. pilkúoti, -úoja, -ãvo. pìlkuoti
1. darytis pilkam, pilkėti: Žirniai, rugiai kad noksta, karšta, pilkúo [ja]. Čia šitai pil̃kuo [ja],
pareita lytus.
2. būti, rodytis pilkam: Man viskas pil̃kuo [ja. Debesys pil̃kuoja – bus lietaus. Baltuo [ja],
pìlkuo [ja] [debesys],
vers (smarkiai lis) greitai. Pil̃kavo toks kaip zuikis. Pilkavo dangus, pilkavo miškai, pilkavo žemė, pagaliaus ir gyvi daiktai pilkavo. Dirva sausų sausiausia pilkuoja. Tik kur ne kur kyšo apdegęs kupstelis, pilkuoja pelenų ir pajuodusių plytų krūvelės.
išpil̃kuoti. pasidaryti pilkam: Žirniai išpilkãvę. Išpìlkavo mūso juodrudė avis, pilka paliko. Kumelys išpilkavo. Rudas ėraitis išpilkúos.
papil̃kuoti.
1. pasidaryti pilkam: Kviečiai papil̃kavo, papuvo, ir nebėr tokie geri. Miškas papūro ir papilkavo pumpurais. Pabalo, net papilkavo visa vakarų pusė. Toli pakluonėse, apsupti medžių, pridribę papilkavusio sniego, stūksojo klojimo griuvėsiai. Kniūpso medinis papilkavęs rūmas. Nuo saulės skarelė papilkavo. Drybsojo lovoje aukštielninkas, įsmeigęs akis į papilkavusias lubas.
2. pasirodyti pilkam: Visa salė papilkavo akyse, vos sutūrėjau ašaras.
parpil̃kuoti. pilkuojant artėti: Parpilkuo [ja] jau debesis.
užpil̃kuoti. užeiti pilkuojant: Čia debesėlė užpilkãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.