.
pil̃niavoti, -oja, -ojo (pilnować, пiльнaвaць), pilniavóti, ója, -ójo.
1. saugoti, sergėti, žiūrėti: Pil̃niavok, kad žąsys į miežius nenueitų. Ma [no] duktė netoli ištekėjo, tai vaikus pilniavók. Pilniavój [o] savo pono. Kožnas savo darbą turi pil̃niavot. Aš išeinu, pilniavók namus. Šok, dukrele, uliavok, vainikėlį pilniavok! Ant tilto stovėjo žmonės, pilniavojo, kad [v] anduo nenunešt tilto. Lauke reikia pilniavotis, kad jis. išdžiūtų.
2. vykdyti, atlikti: [Gaidys] par naktį giedojo, slūžbą pilniavójo.
išpil̃niavoti. išsaugoti: Aš jų neišpil̃niavosiu.
papil̃niavoti. pasaugoti, pažiūrėti: Papilniavók galvijus, kad rugiuos nenueitų. Papilniavok žąsiukus, kad varna nenuneštų. Aš čia arklius papil̃niavosiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.