x
pìmpčioti, -ioja, -iojo. timpčioti pirštu (stygą) mėginant balso aukštį, skimbčioti: Striūnas derina: pimpsi, pìmpčioja kaip pempė.
išpìmpčioti
1. išdaužyti, iškulti: Kol išpìmpčiosi su spragilais reją, būs ir išaušusi.
2. pimpsint išdvasioti: Viščiokai išpìmpčiojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.