išpinoti

pinóti, -ója, -ójo.

1. pynioti 3: Šitokių pinótų tvorų ma [n] neteko matyt. Akėčios medinės pinotos. Vainikėlis ant aukso žiedelio pintas, šilkų siūlais pinotas, sidabro adata vedžiotas.

2. pinti antra karnų ar pan. eile vyžos padą: Vyžus pina iš karnų, o pinója kai kas karnom, o kai kas audeklo juostelėm. Vyžas pinója, kad stipriau būtų. Pirks tėvulis šniūrauką, nors negražią, dryžą, nepinotą vyžą. Ot vyžas nepinotas! Vyžų nepinójęs ir nenešiojęs, ponu nebūsi.

3. pynioti 4: Zopostas nepinoja kojų (atsarga gėdos nedaro) .

4. vilkti linkstančias kojas, sunkiai einant, šlitiniuojant: Jis priemenėj, turbūt girtas: tik pinója kojom. Visai girtutukas, tik pinója kojom. Arklys visai pailso, kojom jau tik ką pinója. Toj karvė eina, kojom pinója, virsta.

5. lėtai eiti: Kiek anoji pinojo koja už kojos, tiek šitoji skilte skilia.

6. mušti, daužyti: Pinójau, pinójau padlą spragilu, kad kap tik kojas partęsė namo.

7. godžiai valgyti, ryti: Priverda tos tarklės, tai paskui ir pinója. Kap sėdos žu stalo, tai kad ėmė teršt, kad ėmė pinót!
apipinóti. perkaišant aplink išpinti: Aukštai ant stogo inkėlė ratą, su statiniukais apipinoję.
atpinóti.

1. atpainioti, atskirti ką susipynusį: Atpinók pupas nu pamidoro.

2. primušti, apdaužyti: Užklupo Marę ir atpinójo gerai. Aš tau kada nor šonus atpinosiu.
įpinóti. iš lėto įeiti: Žliumbdamas, stirdamas iš baimės ir gėdos, jis pinote įpinojo į savo vasarbūtį.
išpinóti.

1. perkaišyti kuo pinamo daikto griaučius, tarpus: Tėvuli, išpinók ragažaitę. Kuolai [tvoros] par keturius žingsnius, par tris žingsnius, pasku išpinója [vytelėmis]. Išpinóti vygutę reikia. Pinų tvora išpinóta. Žabarinę tvorą išpinójo tokią tankią. Kitas kūliukus kala, karklais išpinó [ja] [kanalo šlaitą]. aptaisyti pinant: Durys buvo ant vėrių, šiaudais išpinótos.

2. išpinti vyžos padą antra karnų ar pan. eile: Karklais vyžus išpinója.

3. primušti, apdaužyti: Išpinójai vaiką botagu, tai kitąkart nelįs sodan.

4. godžiai išvalgyti, išsrėbti: Ilgai nevalgę, dabar išpinójo visą katilą.
nupinóti. nueiti vis velkant kojas: Pastovėjo dvejetą minučių nejudėdamas iš vietos ir iš lėto nupinojo namo.
papinóti.

1. kiek papinti, papynėti: Papinók nagaiką.

2. išpinti vyžos padą antra karnų ar pan. eile: Vyžus papinója, kad būt drūtesni nešiot. Papinók vyžą, ilgiau nešiosi. Jis man nupynė vyžus ir skaruliais papinójo. Vilnoniu vyžus papinóji. Aš sa [vo] vyžas papinójau, tai dar panešiosiu kokį čėsą. Čebataičiai vaksavoti, o man žiūrint, – papinoti.

3. padėti pirmą pėdų eilę šalinėje: Ar papinojot šalinę?
padpinóti. papinoti 2: Padpinódavo vyžus ai skūra, ai rūbu.
parpinóti. iš lėto, kojas velkant, pareiti: Bėk tu, sūneli: kol bernas parpinõs, kiaulės į daržą sulįs! Parpinojo ir be triukšmo atgulė.
pripinóti

1. perkaišant išpinti: Aukštai ant stogo inkėlė ratą, su statiniukais apipinoję ir dugną dailiai pripinoję.

2. privalgyti, prisikimšti: Daviau paltį lašinių, tai pripinójo, pripinójo ir nei dėkui nepasakė.

3. iš lėto, kojas velkant, prieiti: Pripinojusios vaistinę, abi žmogystos ima šliaužti.
supinóti.

1. suraizgyti: Dratai supinóta – ir ratai; pusė ienos, pusė lanko, ir važiuoj.

2. supinti, sunarstyti: Kaip ten supinója tuos siūlus – taip gražiai išeina [gėlės ant mezginių].

3. užmesti (koją ant kojos): Supinoju koją.

4. nuvaryti (gyvulį): Jie savo drigantą jau visai supinójo.

5. godžiai suvalgyti, suryti: Anas supinojo visą gabalą duonos. Kap parvažiav [o] sušalęs iš turgaus, tai kap padaviau bliūdą kopūstų, tai ir supinój [o] visus.
užpinóti.

1. užtaisyti pinant (vyžą): Reikia užpinot piemeniu [i] vyžus – jis negalės ganyt basas.

2. užvarginti, nukamuoti su darbais: Jau užartas, užpinotas [vaikas ūkyje]. Jau ažsipinójau, ką ir karvių negaliu pagręžt. Kumelaitės užsipinóję.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pinóti, </b>-ója, -ójo. <br/>1. pynioti 3: Šitokių pinótų tvorų ma [n] neteko matyt. Akėčios medinės pinotos. Vainikėlis ant aukso žiedelio pintas, šilkų siūlais pinotas, sidabro adata vedžiotas. <br/>2. <span class="explanation">pinti antra karnų ar pan. eile vyžos padą: </span> Vyžus pina iš karnų, o pinója kai kas karnom, o kai kas audeklo juostelėm. Vyžas pinója, kad stipriau būtų. Pirks tėvulis šniūrauką, nors negražią, dryžą, nepinotą vyžą. Ot vyžas nepinotas! Vyžų nepinójęs ir nenešiojęs, ponu nebūsi. <br/>3. pynioti 4: Zopostas nepinoja kojų <span class="explanation"> (atsarga gėdos nedaro) </span>. <br/>4. <span class="explanation">vilkti linkstančias kojas, sunkiai einant, šlitiniuojant: </span> Jis priemenėj, turbūt girtas: tik pinója kojom. Visai girtutukas, tik pinója kojom. Arklys visai pailso, kojom jau tik ką pinója. Toj karvė eina, kojom pinója, virsta. <br/>5. <span class="explanation">lėtai eiti: </span> Kiek anoji pinojo koja už kojos, tiek šitoji skilte skilia. <br/>6. <span class="explanation">mušti, daužyti: </span> Pinójau, pinójau padlą spragilu, kad kap tik kojas partęsė namo. <br/>7. <span class="explanation">godžiai valgyti, ryti: </span> Priverda tos tarklės, tai paskui ir pinója. Kap sėdos žu stalo, tai kad ėmė teršt, kad ėmė pinót! <br/><b>apipinóti</b>. <span class="explanation">perkaišant aplink išpinti: </span> Aukštai ant stogo inkėlė ratą, su statiniukais apipinoję. <br/><b>atpinóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atpainioti, atskirti ką susipynusį: </span> Atpinók pupas nu pamidoro. <br/>2. <span class="explanation">primušti, apdaužyti: </span> </span> Užklupo Marę ir atpinójo gerai. Aš tau kada nor šonus atpinosiu. <br/><b>įpinóti</b>. <span class="explanation">iš lėto įeiti: </span> Žliumbdamas, stirdamas iš baimės ir gėdos, jis pinote įpinojo į savo vasarbūtį. <br/><b>išpinóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perkaišyti kuo pinamo daikto griaučius, tarpus: </span> Tėvuli, išpinók ragažaitę. Kuolai [tvoros] par keturius žingsnius, par tris žingsnius, pasku išpinója [vytelėmis]. Išpinóti vygutę reikia. Pinų tvora išpinóta. Žabarinę tvorą išpinójo tokią tankią. Kitas kūliukus kala, karklais išpinó [ja] [kanalo šlaitą]. <span class="explanation">aptaisyti pinant: </span> Durys buvo ant vėrių, šiaudais išpinótos. <br/>2. <span class="explanation">išpinti vyžos padą antra karnų ar pan. eile: </span> </span> Karklais vyžus išpinója. <br/>3. <span class="explanation">primušti, apdaužyti: </span> </span> Išpinójai vaiką botagu, tai kitąkart nelįs sodan. <br/>4. <span class="explanation">godžiai išvalgyti, išsrėbti: </span> Ilgai nevalgę, dabar išpinójo visą katilą. <br/><b>nupinóti</b>. <span class="explanation">nueiti vis velkant kojas: </span> Pastovėjo dvejetą minučių nejudėdamas iš vietos ir iš lėto nupinojo namo. <br/><b>papinóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek papinti, papynėti: </span> Papinók nagaiką. <br/>2. <span class="explanation">išpinti vyžos padą antra karnų ar pan. eile: </span> </span> Vyžus papinója, kad būt drūtesni nešiot. Papinók vyžą, ilgiau nešiosi. Jis man nupynė vyžus ir skaruliais papinójo. Vilnoniu vyžus papinóji. Aš sa [vo] vyžas papinójau, tai dar panešiosiu kokį čėsą. Čebataičiai vaksavoti, o man žiūrint, – papinoti. <br/>3. <span class="explanation">padėti pirmą pėdų eilę šalinėje: </span> Ar papinojot šalinę? <br/><b>padpinóti</b>. papinoti 2: Padpinódavo vyžus ai skūra, ai rūbu. <br/><b>parpinóti</b>. <span class="explanation">iš lėto, kojas velkant, pareiti: </span> Bėk tu, sūneli: kol bernas parpinõs, kiaulės į daržą sulįs! Parpinojo ir be triukšmo atgulė. <br/><b>pripinóti</b><br/>1. <span class="explanation">perkaišant išpinti: </span> Aukštai ant stogo inkėlė ratą, su statiniukais apipinoję ir dugną dailiai pripinoję. <br/>2. <span class="explanation">privalgyti, prisikimšti: </span> Daviau paltį lašinių, tai pripinójo, pripinójo ir nei dėkui nepasakė. <br/>3. <span class="explanation">iš lėto, kojas velkant, prieiti: </span> Pripinojusios vaistinę, abi žmogystos ima šliaužti. <br/><b>supinóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suraizgyti: </span> Dratai supinóta – ir ratai; pusė ienos, pusė lanko, ir važiuoj. <br/>2. <span class="explanation">supinti, sunarstyti: </span> Kaip ten supinója tuos siūlus – taip gražiai išeina [gėlės ant mezginių]. <br/>3. <span class="explanation">užmesti (koją ant kojos): </span> Supinoju koją. <br/>4. <span class="explanation">nuvaryti (gyvulį): </span> Jie savo drigantą jau visai supinójo. <br/>5. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, suryti: </span> Anas supinojo visą gabalą duonos. Kap parvažiav [o] sušalęs iš turgaus, tai kap padaviau bliūdą kopūstų, tai ir supinój [o] visus. <br/><b>užpinóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užtaisyti pinant (vyžą): </span> Reikia užpinot piemeniu [i] vyžus – jis negalės ganyt basas. <br/>2. <span class="explanation">užvarginti, nukamuoti su darbais: </span> Jau užartas, užpinotas [vaikas ūkyje]. Jau ažsipinójau, ką ir karvių negaliu pagręžt. Kumelaitės užsipinóję.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.