pìpinti, -ina, -ino.
1. gerai šerti, maitinti: Geriausiu šienu nepìpink arklio, t. y. nešerk labai, bet dažnai malšyk, tai jį nuramdysi. Kam tą karvę taip pìpini?! Nereik taip kačių pìpinti – nė žiurkių nebgaudys. Karves, kaip beįmano, pìpina. Pìpino pìpino (valgydino, girdė) kavalierius, o tie išvažiavo ir negrįžo.
2. mušti, daužyti: Mušeklį nusitvėrė i pradėjo muses pìpint, ka tik traiškos vien.
3. išnaudoti: Turi tokį apydvaką pasisamdę, tai visi ir pìpina.
išpìpinti. išnaudoti: Velnias, ne užkurios, kai sūnai yra: te taũ išpìpins ir paleis kai pirštą.
pripìpinti. prišerti, prigirdyti iki soties: Na tai jau dabar pripìpinau paršus. Visus pripìpinau, kiek tiktai betilpo. Prišėrė, pripìpino (privaišino, privalgydino) , o tas nė ačiū nepasakė.
supìpinti. sumušti: Jis jį supipino su pagaliu.
užpìpinti. užduoti, užkirsti: Užpipino par galvą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.