pìpyti, -ija, -ijo.
1. mušti, daužyti, pupyti: Pìpyk, pìpyk tą velnią. Tas vaikelis kožną dieną gauna pìpyti, o kaip nė [ra] geresnis, teip nė [ra]. Prysigėrė vyrai i pasiuto pìpyties. kulti (spragilais): Atsikelsi, pìpyti turėsi. kalti: Ant vakaro Boliesius pradės uknolius pìpyti.
2. sproginėti: Užperius kiaušius suleido virti į bulvynę – ka pradėjo pìpyti!
3. gerti: Pìpyk, pìpyk, aš įmausu (įpilsiu) . Laidžiai pìpija orielką, t. y. labai geria.
įpìpyti. suduoti, užkirsti: Kai įpìpijo, tai įpìpijo tam į sprandą.
išpìpyti.
1. išdaužyti, apkulti: Išpìpyk antausius, kad skolos neatiduoda. iškulti (spragilais): Lig pusryčio turi išpìpyti jaują.
2. išgurinti, išdaužyti: Atejo sau naktį, išpìpijo langus ir pačią mažne nudaužė. Ta žmona ateis ir išpìpys langus, ka su ta merge gyveno. iškirsti, išnaikinti: Ans pipyte išpìpijo mišką, t. y. iškirto. Eigulis išpìpijo mišką.
pripìpyti. primušti, pridaužyti: Jei tu mun da neklausysi, aš tavi negyvai prypìpysu!
užpìpyti. užmušti: Galėjo negyvai užpìpyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.