pirkė́jas, -a. -à. pirkė̃jas, -à. kas perka, pirkikas: Patikiu pinigų pirkėjui, ažu prekes palaukiu. Jis nuo manęs pirkėjùs pabaido. Tokie i pirkėjaĩ, ka nėko nepirko. Kai išausdavo drobės kąsnelį ar pasiūdavo marškinius, tuoj atsirasdavo pirkėjas ir brangiai užmokėdavo. Apsidairė žmogus – nebėra nei arklio, nei pirkėjo. Tiek kaimas [maisto produktų] neprineša, kiek tų pirkėjų̃. Šį metą y [ra] obulų, bet nė [ra] pirkėjų̃. Tada parduotas lobis jo bus rankoj tojo paties pirkėjo. Save pačius pažudę est pardavėjas ir pirkėjas.
Atpirkė́jas, -a. -à.
1. kas atperka, išperka.
2. Išganytojas: Dieve Ižganytoje ir Atpirkėje manas! Ižg visos širdes mylėkime. Atpirkė́ją mūsų. Nužengt teikės nuog aukšto dangaus ir tapt žmogumi, mistru ir Atpirkė́ju mūsų.
įpirkė́jas, -a. įgalintis, pajėgiantis nupirkti: Stambiausiam įpirkėjui skiriama dovanų.
išpirkė́jas, -a. -à. kas išperka.
papirkė́jas, -a.
1. kas superka, perka: Jau tam Rytų Prūsijoj ir Lietuvoj šen ir ten kupčiai, arba papirkėjai, pastatyti.
2. kas dovanomis, kyšiais paperka: Normantas dvarą pravardžiavo puoliku ir plėšiku vieškelyje ir valdžios papirkėju išsisukant.
3. kas, norėdamas nusipirkti, kelia kainą, duoda daugiau už kitą.
pérpirkėjas, -a. kas superka ir paskui brangiau parduoda: Pačiam perpirkėjui ėmė davinėti apgadintas prekes.
supirkė́jas, -a. kas didesniais kiekiais superka: Daržovių supirkėjai turi turėti glaudžius ryšius su augintojais.
užpirkė́jas, -a.
1. kas užperka: Užpirkėjai įpareigoti blogai pagamintų prekių nepriimti.
2. nuomotojas: Pasamdytojas, ažupirkėjas (azupierkieias).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.