pìškinti (-yti), -ina, -ino
1. pyškinti 1: Pìškina su botagu. Pìškinti rankas. Žaibai tankiai, maž be paliovos, spigino, griaustinė piškino.
2. pyškinti 3: Pìškinau pìškinau į varnas, bet nė viena nekrito. Ėmė pìškyti, nėr kur lįsti.
3. piškėti 2: Taisės šaltis, ir vėl ėmė speigas piškinti, net tvoros pauškėjo. Vasario mėnesė [je] visumet pìškina, ka toros trata.
4. pyškinti 5: Tuojau į Kuršėnų vieškelį išgirgždino ir šarpiai namo piškino. Keikė, pìškino prisigėręs i parų užsidirbo. Keikė, pìškinos, ka žemė drebėjo! Pìškinos (statėsi) trobą, dirbo kaip jautis.
5. deginti, pleškinti: Ana pìškina pečių, t. y. dideliai įkaitina. Pìškina medžius be kokios patausos.
6. pyškinti 6: Pìškino tos bobos ant ano kaip beįmanė. Motyna duos duos pamokslus, tėvas nuo savęs keiks, piškys.
atpìškinti. greitai, smarkiai padaryti: Dvijuo išeisma ir atpìškinsma (nuravėsime daržą) .
išpìškinti.
1. išpyškinti 1: Parjojęs išpiškysiu langus nuėjęs. Išpìškino, išdaužė visas krautuves [per karą].
2. išpyškinti 3: Išpìškink jį per intausius.
3. išpyškinti 4: Išvarė, išpìškino žentą. Kap čia reikės vapsas išpìškint iš pirkios.
4. iššaudyti (šovinius): Išpìškinsi visus šovinius, o kai reiks, tai neturėsi.
5. šaudant išžudyti: Žmogžudžiai visą šeimą išpìškino.
6. smarkiai veikiant padaryti: Išpìškinau (perskaičiau) visą knygą kaipmat. Tai ir išpìškinau (išpjoviau) pradalgę į galą. Šešius metus bandą išpìškinau (išganiau) . Išpìškino (sklandžiai pasakė) eilikes atmintinai.
nupìškinti
1. nupyškinti 1: Jis tus balandžius vieną po kito nupiškino.
2. nudeginti: Nugrovė, nūpìškino [per karą] viską.
3. nupyškinti 2: Nupiškino (nupjovė) penkioleka gektarų pirmamečių dobilų. Nusipiškinsu (pasistatysiu) namą, piningų susitaisęs.
papìškinti. greitai padaryti: Atnešk, aš tas kelnes greitai papìškinsu (pasiūsiu) . Parsivežė piningų, pasipìškino trobą.
parpìškinti. sunkiai pargabenti: Parpìškino miltų maišą iš Kuršėnų.
pripìškinti.
1. primušti: Prisisprogęs pačią pripìškino.
2. labai prikūrenti: Šiltas kambariukas: pripìškina – ausės raitos.
3. priausti: Pripìškinau milų, čerkasų.
supìškinti
1. supyškinti 2: Kaip mes nueisma, supiškinsma.
2. susišaudyti: Susipìškino su priešais.
3. supyškinti 4: Supìškino tą dvarą kumiečiai.
4. greitai padaryti: Išsivirė pusę kilogramo [mėsos] i supìškino (suvalgė) už sykio.
užpìškinti
1. užkurti, užpleškinti: Puolė tuoj, užpiškino ugnį, visą viedrą vandens užsikaitė. Užpìškino didžiausią ugnį, še kokie [sudegę] blynai!
2. užkirsti, užduoti: Užpìškinti gal, ka subinės neprisėstų valandikę. Kad užpìškinau su kūle, tu [j] medis parskilo.
3. smarkiai padaryti: Užpìškino (užtvėrė) torą par kiemą, ka nėkas nevalkiotųs. Užpiškino (nukrovė) vežimą, kad baugu (didelį) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.