pìtlyti, -ija, -ijo.
1. smarkiai ką daryti: Kryžokai dieną ir naktį pìtlijo sienas Punio [je],
bet visose vietose lietuviai atamušė priešą. Vyrai pìtlija kartas par naktis. Su pusantro pagalio (spragilu) esu gavusi tiek ir tiek pìtlyti.
2. mušti, lupti, kulti: Pìtlija ir pìtlija savo vaikus. Pìtlijas vaikiai prisisprogę.
išpìtlyti.
1. smarkiai dirbant padaryti: Tris didžiulius rūsius išpitlijo.
2. išmušti, išdaužyti: Parejo prisisprogę, išpìtlijo langus, žoles išmyniojo.
prapìtlyti. praleisti, pragerti: Kad rėžėme, tai rėžėme! Ar pusantro rublio prapitlijau. Visą mano pasogą prapìtlijo.
supìtlyti
1. sumušti: Na ir supìtlijau tą vyruką!
2. pradėti muštynes: Susipìtlijo vaikiai tarpdurė [je]. Antra savaitė kai ženoti, o jau vakar susipìtlijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.