plastė́ti, plãsta, -ė́jo. plazdėti:
1. Gaidys plãsta su sparnais giedodamas.
2. Ir tie paukšteliai padangtėm plãsta, ilgos naktelės – tupėt nusbosta. Juoksimės iš auksaspalvių plastančių drugių.
3. Nuo vėjo plastėjo ant sienos atšokę apmušalai. Plastėjo vėjelyje saulės nušviesti žili plaukai. Plasta vėliavos. Mano skraistė lengvo rūko plasta padangėj ištįsus.
4. Širdis plãsta, kad pailsęs žmogus. Dirbk, kad tau visos gyslos plastėtų. Man čia apie širdį plãsta, tik plãsta. Pardien bepjaunant labai nusbosta, vakarą statant – net širdis plãsta. Net plãsta širdelė iš džiaugsmo. Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? Tavo širdis džiaugsmais plastės.
5. Viščiukas plãsta, bet neprasikala. Jaučiu, kaip kūdikis man prieširdėj plãsta. Antanienės kambaryje ant sienų pradėjo šokinėti ugniniai ožiukai, plastėti medžių šakų ir kamienų šešėliai. | Vakaras atėjo, žvaigždės plasta dega. Plastėjo (blaškėsi) po vandenį skęsdamas.
6. virpėti, drebėti, tirtėti: Ko teip plastì kaip epušės lapas? Iš sopės plastė́jo. Nosių šnervės jam tebeplastėjo nuo įtemptino [= įtempto] skuboto darbo. Arklys priilso, užtat jam viduriai teip plãsta. Kad akį traukia (akis plãsta), – mirs kas iš giminės.
7. plazdėti 6: Kad sušilau, tai net plastù kaip avelė. Ginkit namo, žiūrėkit, kaip avys nuo karščio plãsta! Gal smarkiai važiavot, kad kumelė teip smarkiai plãsta. Ksaverui galva svaigo, jis visas plastėjo – žiobčiojo kaip žuvis, iš vandens ištraukta.
8. dirbti, krutėti, plušėti: Plastėti yra dirbti skubėdamos. Pakol galėjau, plastė́jau, neieškojau nė pensijos, nė nėko. Po sodą taip pat kas gyvas galįs juda, plasta. Kurgi plastì (skubi) tokioj kepenioj?
9. atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje. Višta kad perias, tad plãsta po žemes.
10. rūpintis, puldinėti: Dėl menko daikto aš nèplastu.
11. labai norėti, trokšti, veržtis prie ko geidžiamo: Jūs vaikeliai, jūs badeliai, ko jūs taip plãstat, užvydę buzą! Gyvuliai iš karščio net plãsta gert. Vaikas tik plãsta in mane.
12. laikytis, gyvuoti: Kaipgi gerai plasti? Gal ir jie kiek pradės plastė́ti (prasigyvens) .
net ãkys plãsta. Jo ãkys net plãsta in tave dabojant. Tep pasdabojau mergą, net ãkys plãsta, kad man ją paimt. Daboju (žiūriu) išalkęs, kap ponai valgo, net ãkys plãsta.
atplastė́ti, àtplasta, -ė́jo
1. sunkiai, vargingai ateiti: Kol àtplastame, pavargstame.
2. atsigauti, atkusti, pralobti: Pradės dirbti žemę, gal atsiplastė̃s.
išplastė́ti, išplasta, -ė́jo.
1. išplasnoti, išskristi: Neseniai ana. išplastė́jo, lai pabėgios.
2. kurį laiką plastėti, plakti: Širdis ilgai išplastė́jo.
paplastė́ti, pàplasta, -ė́jo.
1. paplasnoti: Paplastė́jo gandras ir nulėkė.
2. pabėgėti: No, paplastė́k, arkleli!
prasiplastė́ti, prasìplasta, -ė́jo. šiek tiek prasigyventi, atsigauti: Ir mes gyvendami gal kaip prasiplastė́sim. Per ilga jis prasiplastė́jo. Po karo prasiplastė́jom, atsigavom, pasistatėm triobas.
suplastė́ti, sùplasta, -ė́jo. suplazdėti:
1. Paukštis suplastė́jo. Gaigalas staiga visas išsitiesia aukštyn, suplasta garsiai sparnais ir išnyksta po vandeniu.
2. Senuko širdis suplastėjo.
3. suvažiuoti, susirinkti: Beveik visos lietuvės inteligentės suplastėjo į Kauną to susirinkimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.