x
plãšyti, -ija, -ijo. plàšyti
1. vaikyti, baidyti: Ponas plãšijo, kol išplãšijo visus gyvatninkus iš šeimutės, iš kiemo.
2. švaistyti, eikvoti: Neplãšyk daiktų, t. y. neeikvok, neplotavok.
išplãšyti.
1. išvaikyti, išgainioti, išblaškyti, išsklaidyti: Paleidė šunį, tai ir išplãšijo aveles po laukus. Visi gyvatninkai iš to kaimo išsiplàšijo po visur.
2. išeikvoti, iššvaistyti, prašvilpti: Sūnus išplàšijo visus savo turtus, t. y. išteriojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.