.
plaukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. plaukti:
1. Aš pasiversiu aukso žuvele ir plaukinėsiu po upytėlę.
2. Plaukinėjo sau bačka vandenimis, pakol vaikas neužaugo.
3. Jos vyras plaukinėjo plačiomis jūrėmis. Beplaukinėdamas išgyveno daug nuotykių.
4. plaukti 6: Tenai plaukinėčiau kaip oru kregždelė. | Jie. iškyla, aukštai išsisklaido ir lyg puikūs vasaros debesėliai plaukinėja. Ar girdėjai, ar žinai, kad padangėm ežerai plaukinėję kitados?
5. palengva, tylomis vaikštinėti: Senoji šeimininkė dabar lėtai plaukinėjo tarp svečių, ragino kąsti, stiprintis.
išplaukinė́ti. iškilti iš vandens, išplaukti: Kad aš gyvas būsiu, in tau išplaukinėsiu, tai bus pieno putos, kad nebus manęs gyvo, tai bus kraujo putos.
priplaukinė́ti. priplaukti 1: Truputį drąsesni ėmė priplaukinėti prie laivo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.