pléikatoti, -oja, -ojo. pleĩkatoti. pleikatóti, -ója, -ójo; pleiskanoti: Burna pléikatoja pavasarį nuo vėjo, t. y. lupas, plėšos skūrelė, bluzganos eina nuo veido. Rankos pléikato [ja] nuo vėjo, kad šlapios. Ka burna pleikató [ja],
sutarkavo [ja] krienas i nūtepa veidą. Muilas nuėdė veidą, ir dabar pleikato [ja].
išpléikatoti. pleiskanomis nueiti, aptekti: Burna išpleĩkatojusi. Išsipleĩkatojo skūra.
nupléikatoti. nupleiskanoti: Rankos, nuo darbo nupléikatojusios, nuskeldėjusios, yra žiudrios. Nupléikatojusi burna pavasarį nuo vėjo, t. y. pašiūšusi. Tavo visas veidas nupléikatojęs. Atsiprausiau su numiniu muilu, burna tujau nupleikatojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.