pleĩkti, -ia, -ė.
1. tiesti, skleisti: Pleikiù, t. y. tiesiu, drobulę. Ana pleĩkia rugius ant drobulės. Ans pleĩkia popierą sugniaužtą. Pleikti drobulę, tešlą. plėsti, platinti: Jau daugiau vinies nepleĩk, bus per plati. Krečia, krečia, o vis dar telpa ir telpa: mat ta terba tįsta, pleikiasi – gali krėst, kiek nori. Tokių vaistų gavau – po visą kūną pleĩkiasi. | Rytuos jau pleikės neryškus aušros pazaras.
2. dengti, kloti plonu sluoksniu: Tu pleikì bakaną balta tešla, o vidury yra bloga juoda duona.
3. skrosti (žuvį): Ana žiobrį pleĩkia. Ką tu veiki? – Kates pleikiù, dideles pusiau plėšiu, mažas čielas dedu (kas tau rūpi, ką aš veikiu) . Ką tu veiksi, ar kates pleĩksi?
4. gerintis, meilintis: Ana pleĩkias prie vyro. Mergė pleĩkas pry vaikių.
antpleĩkti, -ia, añtpleikė. apdengti, padengti: Biškį antpleikė sniegu, t. y. biškį pasnigo. Antsipleikė skara ant visų pečių.
apipleĩkti, -ia, apìpleikė
1. apdengti, apskleisti: Ana apìpleikė bakaną baltais miltais, o vidurys yra bloga juoda duona. Apìpleikė visą stalą popieroms. Apipleĩkti kapčių su šiaudais.
2. netvarkingai apsivilkti: Apsìpleikiau baltais drabužiais, t. y. apsivilkau.
atplẽikti, -ia, àtpleikė. išskėsti: Atpleik kelnių siūles ir išprosavok.
išpleĩkti, -ia, ìšpleikė.
1. ištiesti, išskleisti: Kam ìšpleikei tą paklodę ant tvoros? išplėsti: Plonai išpleĩk paplotį, t. y. išplėsk, greičiau iškeps. Dar naujus batus jau sušlapinau, ìšpleikiau. Jau kai tų batų su sagtele nekenčiu – išsìpleikė į visas puses. Žiūriu, vėl pereklė tupia an gūžtos išsipleĩkus. Pleikte išsipleĩkusi (išsikėtusi, riebi) boba. Kad taip neišsipleĩktum atsisėdęs, būtų ir kitam vietos. išsklaidyti, ištaršyti: Varyk mergučę šalin – išpleĩks popieras.
2. išskrosti (žuvį): Ìšpleiktas ungurys. Rudenį mes liuobėdavom daug žiobrių išsipleikti ir įsisūdyti.
papleĩkti, -ia, pàpleikė.
1. truputį padidinti, išskėsti: Turi žagrutės sparnus papleĩkt, kad labiau žemę į kaupus suvarytų. | Ir kojas papleikiau beeidamas. Lysvės pasìpleikė nuo vandens. paskleisti: Čia pat pasilikus [sesuo] sau susirankiojo girios dilgynių, pàpleikė, džiovino, išmynė, išplakė, suverpė. Laumė į trumpą čėsą vėl viską iš skūnios ant lauko nunešė ir teip vėl pàpleikė, kaip buvo. Pàpleikė tą savo suknelę ant viso stalo. Papleĩk plonai, plačiai [miltus].
2. padengti plonu sluoksniu: Juodą kepalą duonos papleĩk baltais milais, t. y. pabaltink.
prapleĩkti, -ia, pràpleikė.
1. praskleisti: Nepràpleikiau bumašką (gumašką) ir nepažiūrėjau.
2. praėsti: Tie vaistai gyslas prapleĩkia.
pripleĩkti, -ia, prìpleikė.
1. pridengti: Pripleĩk ligonį plonu apklotu, kad musys neėstum, bo, kaip pripleiksi, gal užmigs.
2. pritaršyti, priplaikstyti: Kad apvaras veja, tai pripleik kanapių.
3. pridurti, prišlieti: Čia dar prìpleikiu pavardes šių dainininkių ir dainininkų, nu kurių buvo užrašyta po kelias dainas. Aš čionai ketu pripleikti kelius žodžius apie tą daiktą. Galima būtų pripleikti du oskų žodžiu.
4. prisigretinti, prilįsti: Ana prie vieno, prie kito prisipleĩkia, t. y. prisipainio [ja].
susipleĩkti, -ia, susìpleikė susipinti, susivyti, susipainioti: Taip suvartyti [medžiai],
kad net suspleĩkę – sukto vėjo eita.
užpleĩkti, -ia, ùžpleikė.
1. uždengti, apdengti: Šiaudais ùžpleikiu, t. y. uždengiu. Šiaudais ùžpleikta ant rūsio su bulbėmis. Ana ùžpleikė su skepeta sau pečius. Bitės, pripildžiusios akutes medaus, vienas užpleik plėvele, kitas paliek liuosas [maistui].
2. suploti: Užpleĩk dratą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.