išpleišėti

pléišėti, -ėja (-i, -ia, -ti), -ėjo.

1. skeldėti, trūkinėti: Skūra lūpų, rankų nuo saulės, nuo darbo, dirva nuo sausros, pyragas nuo gerų mielių, akmuo nuo ugnies, speniai karvės nuo šalčio arba ilgo žindymo, medis nuo saulės pléišė [ja]. Beveizdint vandens kilo, ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję. Lentos ant saulės pléišė [ja],
reik į tamsią vietą sukrauti. Balkiai, kad padėti ant saulės, pléišėjo, ir lovys parplyšo. Nuo lietaus šiemet vyšnios pléiši. Ir tvoros nu šalčio pléišėjo. Duok taip, kad kailis pleišėtų. Ir žemė drebėjo, ir uolos pleišėjo, ir grabai atsivėrė. Žemė plyšta, pleiši. Jau bulbos pléišias – išvirė. skirsti: Vaikai, nebraidykit basi: nuo balos vandenio pléišėja kojos. Blauzdos pléišti. Man rankos pléišti. Lūpos pradėjo pléišėt.

2. šaukti, rėkti: Vyrai taip pleišėjo garsiai, net jauja drebėjo. Ko tu pléišti, kap uodegon kirptas? Ji per daug ant jo pleišėt pagavo.
širdìs (širdimì) pléišėja labai sielvartauja, jaudinasi: Mano širdìs pléišti. O girdėdami tai, pleišėjo širdimis savo. Kaip gailingai verkė, o tikrai pleišėjo širdis jų.
apipléišėti. suskeldėti, sutrūkinėti: Namo sienos apipleišėjusios.
atpléišėti. atskilti, sutrūkinėti: Kur atpléišėjus maliava, reik nuskusti. Norint, kad kalto kotas neatsipléišėtų, reikia ant pat galo užkalti rinkę. Brukant atsipleišėjusios ir drauge su spaliais nukritusios pluošto nuoplaišos būdavo iškratomos ir suvartojamos pančiams vyti.
įpléišėti. įskilti, įtrūkinėti: Nuo karščio lentos įpleišėjo. įskirsti.
išpléišėti. suskeldėti, sutrūkinėti: Stebulės ratų išpléišėjo. Senas stogas, išpléišėjęs, tujau užsidegė. Liemens ir šakų žievė lygi, tanki ir neišpleišėjanti. Visų rankos [bus] išpleišėjusios. O kad tu išpléišėtum!. Išsipléišėjusios beržo tošės. Kolei išsipleišėsi (išsidraskysi).
nupléišėti.

1. suskilti, nusilupti: Kalkiai nuo sienų nupleišėję. | Burna nupleišėjus dedervinėmis. Mykolo kaklas juodas, veidai nuo saulės nupleišėję.

2. nuskarti, nuspurti: Prie botago galo, kad ne taip greit jis nupleišėtų, pririšama atskirai nuvyta su mazgeliais virvutė, vadinama papliauška.
papléišėti. sutrūkinėti, susproginėti: Sviestinės bulvės buvo papléišėjusios. Kad niekas nekrutėtų (nedirbtų), tai i ponaičiai papléišėtų (neišsilaikytų, negyventų) . Pasipléišėję linai, jau atkerę, gal minti.
pérpleišėti. suskilinėti, sutrūkinėti: Žievę tur plyšėmis giliomis parpleišėjusią.
supléišėti. sutrūkinėti, suskeldėti, sueižėti: Supleištu. Batų netepiau, supléišėjo baisiausiai. Duona po pečiumi susproginė [jo],
supléišė [jo]. Supléišėjo siena, lentos, susprogo nuo saulės. Supléišėjęs medis – perkūno trenktas. Pryš saulę rąstai supléišėjo. Balkis palubė [je] supléišėjęs. Naktie užstojus, sudrebėjo žemė, mūrai supleišėjo ir durys kalinio atsidarė. Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi, visi šonai supleišėję. | Iš už supleišėjusių debesų žiūrėjo į juos mėnulis. suskirsti: Pirštai supleišėję ir sukumpę nuo sunkių darbų. Rankos supléišėję. Kojos kaip arimas buvo supléišėję. Pavasarį mano visada lūpos supléišėję. Karvės speniai supléišėjo, nė artyn neprisileidžia melžt. Jo rankų delnai supleišėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pléišėti, </b>-ėja (-i, -ia, -ti), -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">skeldėti, trūkinėti: </span> Skūra lūpų, rankų nuo saulės, nuo darbo, dirva nuo sausros, pyragas nuo gerų mielių, akmuo nuo ugnies, speniai karvės nuo šalčio arba ilgo žindymo, medis nuo saulės pléišė [ja]. Beveizdint vandens kilo, ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję. Lentos ant saulės pléišė [ja], reik į tamsią vietą sukrauti. Balkiai, kad padėti ant saulės, pléišėjo, ir lovys parplyšo. Nuo lietaus šiemet vyšnios pléiši. Ir tvoros nu šalčio pléišėjo. Duok taip, kad kailis pleišėtų. Ir žemė drebėjo, ir uolos pleišėjo, ir grabai atsivėrė. Žemė plyšta, pleiši. Jau bulbos pléišias – išvirė. <span class="explanation">skirsti: </span> Vaikai, nebraidykit basi: nuo balos vandenio pléišėja kojos. Blauzdos pléišti. Man rankos pléišti. Lūpos pradėjo pléišėt. <br/>2. <span class="explanation">šaukti, rėkti: </span> Vyrai taip pleišėjo garsiai, net jauja drebėjo. Ko tu pléišti, kap uodegon kirptas? Ji per daug ant jo pleišėt pagavo. <br/><b> širdìs (širdimì) pléišėja</b> <span class="explanation">labai sielvartauja</span>, <span class="explanation">jaudinasi: </span> Mano širdìs pléišti. O girdėdami tai, pleišėjo širdimis savo. Kaip gailingai verkė, o tikrai pleišėjo širdis jų. <br/><b>apipléišėti</b>. <span class="explanation">suskeldėti, sutrūkinėti: </span> </span> Namo sienos apipleišėjusios. <br/><b>atpléišėti</b>. <span class="explanation">atskilti, sutrūkinėti: </span> Kur atpléišėjus maliava, reik nuskusti. Norint, kad kalto kotas neatsipléišėtų, reikia ant pat galo užkalti rinkę. Brukant atsipleišėjusios ir drauge su spaliais nukritusios pluošto nuoplaišos būdavo iškratomos ir suvartojamos pančiams vyti. <br/><b>įpléišėti</b>. <span class="explanation">įskilti, įtrūkinėti: </span> Nuo karščio lentos įpleišėjo. <span class="explanation">įskirsti. </span> <br/><b>išpléišėti</b>. <span class="explanation">suskeldėti, sutrūkinėti: </span> </span> Stebulės ratų išpléišėjo. Senas stogas, išpléišėjęs, tujau užsidegė. Liemens ir šakų žievė lygi, tanki ir neišpleišėjanti. Visų rankos [bus] išpleišėjusios. O kad tu išpléišėtum!. Išsipléišėjusios beržo tošės. Kolei išsipleišėsi (išsidraskysi). <br/><b>nupléišėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suskilti, nusilupti: </span> Kalkiai nuo sienų nupleišėję. | Burna nupleišėjus dedervinėmis. Mykolo kaklas juodas, veidai nuo saulės nupleišėję. <br/>2. <span class="explanation">nuskarti, nuspurti: </span> Prie botago galo, kad ne taip greit jis nupleišėtų, pririšama atskirai nuvyta su mazgeliais virvutė, vadinama papliauška. <br/><b>papléišėti</b>. <span class="explanation">sutrūkinėti, susproginėti: </span> Sviestinės bulvės buvo papléišėjusios. Kad niekas nekrutėtų <span class="explanation"> (nedirbtų), </span> tai i ponaičiai papléišėtų <span class="explanation"> (neišsilaikytų, negyventų) </span>. Pasipléišėję linai, jau atkerę, gal minti. <br/><b>pérpleišėti</b>. <span class="explanation">suskilinėti, sutrūkinėti: </span> Žievę tur plyšėmis giliomis parpleišėjusią. <br/><b>supléišėti</b>. <span class="explanation">sutrūkinėti, suskeldėti, sueižėti: </span> Supleištu. Batų netepiau, supléišėjo baisiausiai. Duona po pečiumi susproginė [jo], supléišė [jo]. Supléišėjo siena, lentos, susprogo nuo saulės. Supléišėjęs medis – perkūno trenktas. Pryš saulę rąstai supléišėjo. Balkis palubė [je] supléišėjęs. Naktie užstojus, sudrebėjo žemė, mūrai supleišėjo ir durys kalinio atsidarė. Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi, visi šonai supleišėję. | Iš už supleišėjusių debesų žiūrėjo į juos mėnulis. <span class="explanation">suskirsti: </span> Pirštai supleišėję ir sukumpę nuo sunkių darbų. Rankos supléišėję. Kojos kaip arimas buvo supléišėję. Pavasarį mano visada lūpos supléišėję. Karvės speniai supléišėjo, nė artyn neprisileidžia melžt. Jo rankų delnai supleišėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.