pleĩšinti, -ina, -ino. pleišyti.
įpleĩšinti
1. įpleišyti. Įkalta medinė vinis savo kampuotomis briaunomis stipriai įsipleišina į medžio plaušų tarpą ir gerai sujungia sieneles.
2. įsibrauti, įsigrūsti: Matai, įsipleĩšinai tarp žmonių ir negali išlįsti.
išpleĩšinti. godžiai išvalgyti: Išpleĩšino visą bliūdą kopūstų.
prapleĩšinti. prapleišyti:
1. Geri juokai – ana Šimui kai davė akmeniu galvon, tai ir prapleĩšino.
2. Prapleišintasis, apdergtasis kunigas.
pripleĩšinti. prikapoti: Jau tu malkos pripleĩšinai tai jau visai žiemai.
užpleĩšinti. užpleišyti:
1. Užpleĩšink, tai nebesmuks [kirvis] nuo koto.
2. Negalėdamas viso vagio įvaryti sienon, patį galą užpleĩšinau. Kad užpleĩšino vinį, nei ištraukti negalima. Aš savo šautuvo vamzdį kad užpleĩšinau, tai kai šoviau – visas sodžius girdėjo.
3. Kad užpleĩšino pakaušin, tai net apsisukė.
4. suvaryti: Kumelei in pasmakrę kapsulę parako užpleĩšinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.