plekšė́ti, plèkši (plekšia), -ė́jo.
1. mušnoti, takšnoti: Velėdama ana plèkši, t. y. iš lengvo muša. Gražų arklį visi priėję plèkši. Užgirdo, kad su šluota plekšia – vanojas.
2. pliaukšėti (lūpomis, liežuviu), čepsėti: Vaikas su lūpukėm plèkši, tai jau nori valgyti. Po trupinuką dedasi į burną ir plèkši. Ata-ta-ta! – plekšėjo liežuviu.
3. pliaukšėti, tekšenti: Žuvis su uodega plèkši į ledą. Pintinėje krytelėje, kuri prispausta akmeniu skendi vandenyje, uodega plekši stambus ešerys, šapalas, keli mekšrai. Plekšia žuvis.
4. plakantis tekšlenti: Vilnys plèkši į krantą. Girdėjau kaip vanduo plekši į laivelio kraštus. Po jo kojomis plekšėjo tirpstąs vakarykščias sniegas.
5. pukšėti, plepsėti: Košė virdama plèkši.
atplekšė́ti, àtplekši, -ė́jo. taškantis atbėgti: Ko jūs čia, vaikai, àtplekšit?
išplekšė́ti, ìšplekši, -ė́jo.
1. išeiti plekšenant: Mat išplekšė́jo basa.
2. išsinerti iš senos odos, kiauto: Išplekšė́jo vėžiai, t. y. išneršėjo.
paplekšė́ti, pàplekši, -ė́jo.
1. lengvai padaužyti, patapnoti: Delnu paplekšė́jo per batų aulus.
2. papliaukšėti (lūpomis): Aš galėjau iš lėto eiti paskui arklį, protarpiais šiek tiek paplekšėti lūpomis ir ilgokai apie nieką negalvoti.
suplekšė́ti, sùplekši, -ė́jo.
1. suduoti, plekštelėti: Bernas suplekšėjo rezginėmis į šulinio rentinį.
2. pliaukštelėti, tekštelėti: Vandenyje suplekšė́jo žuvis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.