išplepėjimas

plepė́jimas.

1. → plepėti 1: Ale tas plepė́jimas tamstai patinka. Visur girdime moterų plepėjimą, vaikų šauksmus.

2. išgalvotas pasakojimas, plepalas: Tie aitvarai, marod, tik toks senųjų plepė́jimas.
išplepė́jimas.

1. → išplepėti
1. Par tą savo išsiplepė́jimą ir įkliuvo.

2. sugebėjimas plepėti: Turia didelį išplepė́jimą, bet sunku įplepinti be šnapšės.
paplepė́jimas. → paplepėti 1: Tai tik paplepėjimas, bet ne kolūkio organizavimas. Tas pokalbis buvo daugiau panašus į kokį šiaip popietinį pasiplepėjimą.
praplepė́jimas. gandas, paskala: Mat buvo toks praplepė́jimas, ka nesikeis kapeikos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plepė́jimas</b>. <br/>1. → plepėti 1: Ale tas plepė́jimas tamstai patinka. Visur girdime moterų plepėjimą, vaikų šauksmus. <br/>2. <span class="explanation">išgalvotas pasakojimas, plepalas: </span> Tie aitvarai, marod, tik toks senųjų plepė́jimas. <br/><b>išplepė́jimas</b>. <br/>1. → išplepėti 1. Par tą savo išsiplepė́jimą ir įkliuvo. <br/>2. <span class="explanation">sugebėjimas plepėti: </span> Turia didelį išplepė́jimą, bet sunku įplepinti be šnapšės. <br/><b>paplepė́jimas</b>. → paplepėti 1: Tai tik paplepėjimas, bet ne kolūkio organizavimas. Tas pokalbis buvo daugiau panašus į kokį šiaip popietinį pasiplepėjimą. <br/><b>praplepė́jimas</b>. <span class="explanation">gandas, paskala: </span> Mat buvo toks praplepė́jimas, ka nesikeis kapeikos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.