plẽpinti (-yti), -ina, -ino. plepėti.
1. šnekinti: Tu jo neplẽpink, ale leisk darbą dirbt. Neplepėčiau, jei neplẽpintų. Šviesą degina, mergą plepina ir dar neita gulti. Mergas plẽpina [bernas] tokiame speige. Tokie šlapie ir pabaudė eiti tų bobų plepinti.
2. virinti, šutinti: Ką tu šiandien plẽpini tep ilgai? Plẽpinu žlugtą visą dieną.
3. smarkiai deginti: Eik valgyti, ką čia plẽpini (rūkai) tą pypkę! Eikit miegot, neplẽpinę žibalo!
apiplẽpinti. užkalbinti, užšnekinti: Taip sakėsi skubanti motriška, o kaip apiplẽpinau, tai malo kokią porą valandų. Buvau jau beeinanti numo, bet muni apiplẽpino, ir išsėdėjau svečiūse lig juodo vakaro.
įplẽpinti. įplepėti; įšnekinti, įtraukti į kalbą: Įšnekinsma, įplẽpinsma, bene pasakys daug naujynų.
išplẽpinti. išplepėti.
1. iškalbinti, išklausinėti: Moki žmonis gerai išplẽpinti.
2. išvirti, iššutinti: Išplẽpino vėdarų – kad šveičia visi, net jų ausys kruta. Gal nori, kad visa ką ažkart išplẽpinčia, ė kitam kartui nelikt. Išvirė motulė [žvirblelį],
išplepino.
paplẽpinti. paplepėti.
1. pakalbinti, pašnekinti: Kas tik pirmą kartą paplẽpina, su tuo i žanijas. Reikėjo gerai paplẽpinti.
2. pavirinti, padeginti: Paplẽpink košę gerai, kad nebūtų žalia. Tuos miltus į šaltą vandenį paplakdavom, paplẽpinam ant ugnies.
3. netinkamai padėti, pamesti: Teip paplẽpinai, ka visi matytum. Kur pasiplẽpinai pirštines, ten i surask. Nepasiplẽpink, jei nežinai, kur pasidėjai.
priplẽpinti. privirti: Kad priplẽpino mėsos didžiausią puodą! Priplẽpinau bulvių su skystimu pilną puodą, bus ir už ausies ko kišt (nesuvalgysite) .
suplẽpinti. suplepėti 1: O, kaip suplẽpinau bulves! Žiūrėk, nesuplẽpink bulvų. Bulvės baisiai suplẽpytos.
užplẽpinti. užšnekinti: Užplẽpino bobos, ir užtrukau. Ta boba muni užplẽpino, nė pietų neišviriau. Kam užplẽpinai?! Liko i krautuvė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.